Suaugusiųjų švietimas ir vyresnio amžiaus žmonių edukacija

Ši vadovėlio dalis yra skirta aptarti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi visą gyvenimą terminus, istorinę suaugusiųjų švietimo ir ypač neformaliojo suaugusiųjų švietimo raidą, teisinius suaugusiųjų švietimą reglamentuojančius dokumentus. Šiame skyriuje suminėtos institucijos, organizuojančios ir vykdančios vyresnio amžiaus asmenų edukaciją – trečiojo amžiaus universitetai, NVO, taip pat aptariami biografinio metodo ypatumai vyresnio amžiaus asmenų edukacijoje. Viena svarbiausių šiuolaikinio gyvenimo ypatybių yra būtinybė nuolat mokytis: gyvenimo tempas greitėja, kažkada įgytos žinios ir gebėjimai greitai sensta, profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime nuolat randasi įvairių naujovių, taigi reikia iš naujo mokytis šias naujoves pritaikyti kasdienėje veikloje. Pastaruosius kelis dešimtmečius nuolatinis suaugusiųjų švietimas, naujų žinių, įgūdžių ir gebėjimų siekis tapo vienu didžiausių Europos ir pasaulio švietimo iššūkių. 2022 metais Maroke vykusioje septintoje UNESCO konferencijoje buvo dar kartą akcentuota mokymosi visą gyvenimą kaip švietimo demokratizacijos idėjos svarba. UNESCO dokumentuose pabrėžiama, kad suaugusiųjų švietimo ir mokymosi visa gyvenimą tikslas – suteikti žmonėms reikiamų gebėjimų įgyvendinti ir realizuoti savo teises ir valdyti savo likimus. Tai skatina suaugusiųjų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, aktyvesnį suaugusiųjų įsitraukimą į besimokančių bendruomenių, tvarios aplinkos kūrimą. Todėl tai tampa svarbia priemone mažinant skurdą, gerinant sveikatą ir gerovę, taip pat prisidedant prie tvarios besimokančios visuomenės. Strategijoje „Lietuva 2030“ mokymasis visą gyvenimą yra minimas kaip vienas pagrindinių veiksnių, užtikrinančių Lietuvos visuomenės pasirengimą pasaulio kaitai, taip pat kaip galimybė kurtis besimokančiai visuomenei.