Europos Sąjungos imperizacija ir mažosios valstybės

Straipsnyje, remiantis Michelio Foucault, Edwardo Saido, Antonio Negri, Michaelio Hardto, Ludvvigo Wittgensteino, Zenono Norkaus, Nortauto Statkaus, Raimundo Lopatos ir kitų mokslininkų mintimis, per imperinę paradigmą aiškinama ES struktūra, didžiųjų ir mažųjų valstybių santykiai bei pastarųjų įtakos didinimo galimybės. Pasitelkus L. Wittgensteino šeimyninio panašumo teoriją ir jos taikymo logiką, kurią naudojo Z. Norkus, įprasmindamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip imperiją, prieinama išvada, kad ES „per daug nukrypsta" nuo klasikinio ar neoklasikinio imperijos tipo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad neatitikimai, išryškinti taikant Z. Norkaus metodiką, yra lemti formos, bet ne turinio, teiginys, kad ES išlaiko imperijos sampratos prasminį krūvį, yra pagrįstas. Tai leidžia ES įvardyti kaip postmodemią imperiją. Straipsnyje orientuojamasi į ES postmodernios imperijos valdymo režimą ir pagrindinį, visus kitus centrus subordinuojantį centrą, - „branduolį". „Branduolys" pristatomas kaip esminis postmodernios imperijos atpažinimo kriterijus, darantis esminę įtaką visiems ES vykstantiems procesams, ypač mažųjų valstybių įtakos įtvirtinimo galimybėms. Priėjus išvadą, kad suvereniteto atsisakymas laiduoja didesnę galią, siūloma Lietuvos regioninės lyderystės siekį grįsti kuo gilesnės integracijos ir suvereniteto atsisakymo (delegavimo) motyvu.

The capability to subordinate the national preferences for the values and strategies of “the core” determines the success or the failure of the national politics. On this account, the influence of the small states in the EU is immediately concerned with the level of its integration and the ability to assimilate the standards and virtues, as postulated by “the core”. The more the state integrates and the more of the sovereignty it renounces, the more leverage it acquires. Accordingly, the asymmetry of force between the large and small states decreases. As the conclusion that the renouncement of sovereignty ensures more of the force, arises, the Lithuanian claim for regional leadership is proposed through the better integration and renouncement (delegation) of sovereignty.