Oficialusis nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir jo prielaidos
Author(s) | |
---|---|
Bieliūnas, Egidijus | Vilniaus universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2004 |
Straipsnyje dėmesys sutelktas j svarbias nusikalstamų veikų kvalifikavimo teorijos temas: oficialųjį nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip teisės institutą ir į tokio kvalifikavimo r prielaidas. Autorius bando pagrįsti tezę, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimo teorija ir prak tika neišsitenka baudžiamosios teisės ir jos mokslo sferoje. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra autonomiškas tarpšakinis teisės institutas, reikalaujantis savarankiškai plėtojamos šio instituto doktrinos. ypač svarbu kūrybiškai integruoti j šį institutą ir jo teoriją atitinkamas baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamojo proceso mokslo dalis. Toks požiūris naujai, netradiciškai apibrėžia oficialiojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir jo teorijos ribas. Be to, jis esmingai keičia ir kvalifikavimo prielaidų sampratą. Straipsnio autorius, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimo esmę sudaro atitinkamų kriminalinės justicijos pareigūnų ir institucijų veikla, siūlo papildyti įprastines kvalifikavimo prielaidas - velką ir baudžiamosios teisės normą - dar dviem: tokios veiklos subjektu ir jį atitinkamai veikti verčiančiu kvalifikavimo imperatyvu. Tokia prielaidų samprata reikalauja patikslinti susiklosčiusios kvalifikavimo teorijos dalyką. Naujai orientuota kvalifikavimo teorija, autoriaus manymu, gali padėti nuodugniau išsiaiškinti kvalifikavimo procesą, o kartu parengti ir susisteminti kvalifikavimo taisykles bei rekomendacijas, skirtas justicijos praktikai.
Upon extending the concept of the official qualification of criminal offences and emphasising the moment of activity therein, the attitude to the prerequisites of such an activity is also transformed. Academic sources generally mention two such prerequisites: committed deeds to be qualified, and the norms of criminal law to be used for qualification. The author supplements these prerequisites with two new ones, which are most often ignored in the qualification theory. Primarily, it is the subject Who has to act in implementing his duty or right to qualify criminal deeds. Such subjects include not only officers of pre-trial investigation, prosecutors, judges and courts, there are also other participants of criminal proceedings: advocates, suspects, accused, victims, civil plaintiffs and civil defendants. The qualification performed by the latter is significant, and at the same time official, not only in terms of criminal law but in respect of criminal procedure as well. In addition those subjects are entitled or able to qualify criminal deeds by virtue of such a duty or right granted to them. The competence to qualify arises from the norms of criminal law and criminal procedure. It can preliminary be termed as "qualification imperative", which can be -depending on the circumstances ^absolute, relative or discretionary. The ideas raised in the article, besides compelling to make a revision of the sources of the theory of qualification of criminal offences and to develop this theory, at the same time form the foundation for improving the rules and recommendations of qualification.