Antrosios baudžiavos laidos termino taikymo Vidurio Rytų Europos istorijoje problema

XVI–XIX a. (iki 1861 m.) Lietuvos ekonominės organizacijos tyrimuose antrosios baudžiavos laidos terminas nėra taikomas. Tačiau garsiausio ir įtakingiausio Jungtinių Amerikos Valstijų lyginamosios istorinės sociologijos atstovo Immanuelio Wallersteino neomarksistinė kapitalistinės pasaulinės sistemos (KPS) teorija siūlo į antrosios baudžiavos laidos reiškinį žvelgti iš išorines priežastis pabrėžiančios pasaulinės perspektyvos ir jį laikyti periferinio kapitalizmo Vidurio Rytų Europoje apraiška. Jo pagrindiniame veikale Modernioji pasaulio sistema XVI–XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos socialinė-ekonominė santvarka traktuojama kaip tuometinės KPS periferija. Šio straipsnio tikslas – naudojant lyginamosios istorinės sociologijos prieigą atsakyti į klausimą, ar terminas antroji baudžiavos laida yra taikytinas (ir jei taip, kada) 1557–1861 m. Lietuvos ekonominiam organizavimui nusakyti. Straipsnyje atskleidžiama, jog, žvelgiant į Lietuvos ekonominę raidą 1557–1861 m. per KPS teorijos esminio komponento – periferinio kapitalizmo koncepcijos – prizmę, antrosios baudžiavos laidos bruožai ryškiausiai matomi Lietuvoje ne XVI–XVIII a. (kaip teigė I. Wallersteinas), o XVIII a. antrojoje pusėje – 1861 m.

the features of the second serfdom edition are most distinctly seen in Lithuania not in the 16th–18th c. (as I. Wallerstein stated), but in the second half of the 18th c. – 1861. In this period from the second half of the 18th c. to 1795 weak statehood was typical for Lithuania, while after 1795 – colonial dependency to the Russian Empire. In the period of the second half of the 18th c. – 1861 characteristic of the ordinary economic organization of Lithuania was the prevalence of simple commercial production, the maximum expansion limits of the economic corvée farmstead farm at the expense of increasing the labour rents of the peasants, the domination of grain production of corvée farmteads in the commodity structure of exports.