Fiziškai aktyvių vyresniųjų klasių mokinių patiriamas stresas šeimos sudėties ir lyties aspektu

Tyrimo pagrindimas ir hipotezė. Streso priežastys ir jo įveika per paskutinius tris dešimtmečius pasaulyje tapo ypač aktualūs, reikalaujantys mokinių patiriamo streso identifikavimo, be ko negalima rekomenduoti greitų bei veiksmingų streso įveikos priemonių. Lietuvoje šia tema atliktų tyrimų stokojama, vis dar neaišku, kokius stresus patiria fiziškai aktyvūs vyresniųjų klasių mokiniai. Hipotezė: 1) pilnoje šeimoje gyvenantys mokiniai yra mažiau veikiami stresorių, negu gyvenantys nepilnoje šeimoje; 2) merginos stresą patiria dažniau nei vaikinai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti fiziškai aktyvių vyresniųjų klasių mokinių patiriamą stresą. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti fiziškai aktyvių vyresniųjų klasių mokinių patiriamą stresą šeimos sudėties aspektu; 2) išanalizuoti respondentų patiriamą stresą lyties aspektu. Metodai. Taikyta anketinė apklausa ir statistinė analizė. Mokinių stresoriams nustatyti buvo panaudota Stresorių skalė (Stressor Scale), aprobuota Dharvardo universitete (Shahmohammadi, 2011). Anketoje pateikti 59 stresoriai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant taikomąjį programinį paketą SPSS 17.0. Vidurkių skirtumų reikšmingumo analizei naudotas Stjudento t kriterijus. Anketinėje apklausoje dalyvavo 360 pakankamai fiziškai aktyvių vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių, iš jų 207 merginos ir 153 vaikinai. Rezultatai. Dauguma (83,1 proc.) respondentų buvo iš branduolinių šeimų. Nustatyta, kad išoriniai ir psichologiniai stresoriai labiau įtakoja pilnoje šeimoje gyvenančių vaikų stresiškumą, nei gyvenančių nepilnoje šeimoje (p < 0,05). Nustatyta, kad merginos labiau, nei vaikinai (p < 0,01), yra veikiamos stresorių auklėjant namuose („reikalavimas atlikti namų ruošos darbus po pamokų trukdo mokytis“) bei asmeninių stresorių (įtampa dėl egzaminų, nerimas dėl pažymių). [...].