Integral criterion for measuring the quality of teachers’ evaluation

Practical implications – The integral criterion has been tested examining the six mathematics lecturers’ assessments. Originality/Value – Constructing the criterion have been used the educational measurement models of authors of this article and other researchers, however its’ connection to general (integral) criterion, best of authors’ knowledge, is original and have not be researched before. Keywords: knowledge evaluation, quality of teachers’ evaluation, evaluation of teachers, mathematical modeling. Research type: research paper.

Indikatoriai yra bedimensiniai dydžiai, įgyjantys reikšmes nuo 0 iki 100, ir traktuojami kaip tam tikri ranginiai dydžiai, su kuriais aritmetiniai veiksmai neatliekami. Apskaičiuotos indikatorių reikšmės lyginamos ne tarpusavyje, o su reikšmėmis, apskaičiuotomis visoms studentų grupėms. Taigi kiekvienam dėstytojui priskiriamas vienas iš keturių pliusų ir minusų rinkinys: (+ + +), (+ + –), (+ – –), (– – –). Pirmuoju atveju dėstytojo vertinimo sistema laikoma geruoju pavyzdžiu, o ketvirtuoju – dėstytojo vertinimo sistemą reikia kritiškai peržiūrėti. Antruoju ir trečiuoju atvejais nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vertinimas žymiai skiriasi nuo vidutinių reikšmių. Sukonstruotas kriterijus išbandytas vertinant taikomosios matematikos dalyko pratybų dėstytojų vertinimo kokybę. Parodyta, kad dėstytojai tinkamai parinko vertinimo metodikas. Taip pat buvo bandoma modifikuoti šį kriterijų, bet geresnių rezultatų negauta. Sukonstruotas vertinimo kriterijus yra universalus: jis nepriklauso nuo dėstomo dalyko, taikomas atskiroms grupėms, srautams arba dėstytojams. Jis priklauso nuo trijų apskaičiuojamų indikatorių, kurie yra savaime įdomios statistikos ir galėtų būti naujų empirinių tyrimų objektu.