Options
Nevyriausybinių veikėjų vaidmuo globaliame aplinkos apsaugos valdyme : ar egzistuoja privatus valdymas?
Date Issued |
---|
2010 |
Atsiradus žinioms apie blogėjančią, o kartais ir grėsmingai besikeičiančią aplinkos būklę, pasaulio gyventojai ėmė aktyviau reaguoti ir stengėsi suvaldyti kylančias problemas. Pokyčiai pastebimi globaliame aplinkosaugos valdyme. Vienas jų – gausėjantis veikėjų, dalyvaujančių aplinkosaugos valdyme, skaičius. Dalyvių gausėjimas pasireiškia ne tik jų skaičiaus didėjimu, bet ir veikėjų įvairovės atsiradimu. Vis daugiau į aplinkos politikos formavimą, jos įgyvendinimą ir stebėseną įsitraukia skirtingų socialinių grupių atstovų – mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir plačiosios visuomenės. Politikai ir politinių sprendimų priėmėjai kartais vengia prisiimti atsakomybę už nepakankamą ūkinės veiklos kontroliavimą. Kartais atvirkščiai – šias problemas ir jų sprendimą jie mato kaip puikią galimybę padidinti palankių rinkėjų skaičių. Per pastaruosius trisdešimt metų aktyvėja ir aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų veikla, kurioje susivieniję žmonės stengiasi įtakoti esamą aplinkos valdymo politiką, vykdo švietėjišką ar prevencinę veiklą ir kt. Visuomenė taip pat vis dažniau įsitraukia į vietinį valdymą ar į aplinkosauginių problemų sprendimą. Mokslo bendruomenė savo ruožtu analizuoja vykstančius procesus ir atlieka supažindinimo ar patariamąjį vaidmenį. Tačiau pastarųjų dvidešimties metų fenomenas yra verslo atstovų įsitraukimas į aplinkosaugos valdymą. Straipsnyje analizuojamas nevyriausybinių veikėjų, tiksliau verslo atstovų, įsitraukimas. Pateikiamas pavyzdys, kuomet verslo partnerystė veikia vietoje valstybinio susitarimo ir netgi užpildo vyriausybinių veikėjų paliktas spragas. Aktualūs klausimai: ar egzistuoja privatus aplinkos valdymas ir ar jo sukurtos schemos gali pakeisti vyriausybinį valdymą tarptautinėje erdvėje?
In recent years many private actors emerged in global environmental governance. This appearance reveals through participation in transnational organizations, sustainable private investments or internal companies’ policies. A growing number of companies are realizing that the future of their business depends on the future of their environment. For instance, to secure long-term wood supplies, IKEA has invested some 1.5 million Euro in promoting sustainable forestry in Europe. The Coca-Cola Company has committed to neutralizing its water footprint worldwide. These simple examples show that the awareness of private sector towards environmental conservation is increasing. The institutionalized form of private actors in global environmental governance is through transnational organizations, resulting from a variety of norm and rule systems on the global level, from reporting schemes to certification and various management standards. And it mostly exists outside the international setting. The impact of these private actors on world politics has changed. They became more significant at the international system and they started to set up rules that exist mainly outside of it. (Pattberg, 2005) The main focus of this paper is the role of these private initiatives in global biodiversity governance. The paper analyses the relationship between state, public society and private sector. And also gives one case analyses when private sector creates its own rules to secure environment, which substitute official transnational governance.