Laiko raiška politikoje ir valdyme

Šiuolaikiniai įvykiai globalioje dimensijoje politikos ir valdymo srityse sukelia nemažai abejonių ir klausimų dėl politinių sprendimų trumpalaikiškumo. Racionalius ir ilgalaikius į ateitį orientuotus visuomenių egzistavimui svarbius sprendimus šiandien lemia fragmentuojantys, trumpalaikiai sprendimai, dažniausiai pagrįsti specifinių grupių ambicijomis ir interesais. Straipsnyje ši transformacija aiškinama modernizmo ir postmodernizmo dichotomijos lyginamąja analize, nagrinėjant laiką kaip filosofinę ir sociologinę kategorijas, siekiant įvertinti vykstančių pokyčių implikacijas politikai ir valdymui. Teigiama, kad postmodernioje epochoje, atsisakius universalių teorinių nuostatų, trumpalaikiškumas, dabarties momento suabsoliutinimas ir suskaidymas nulemia tai, jog postmoderni politika tampa simboline, konfliktų politika, kurioje esminiais akcentais tampa procesas ir momentinė nauda, o ne ilgalaikiai rezultatai. Valdyme vis mažesnį vaidmenį atlieka tradicijos ir istorinė patirtis, pasireiškia istorijos neigimas, susikoncentruojama tik į dabarties akimirkas, pataikaujama iš išorės ateinantiems interesams, o tai reiškia nacionalinių ateities perspektyvų ignoravimą. Laikmetyje, kuriame nebepasitikima praeitimi, deformuojama istorinė atmintis ir nebetikima ateitimi, piliečiai praranda galimybę reikalauti iš valdžios atsakomybės dėl jos nesugebėjimo spręsti sudėtingas problemas kompleksiškai. Tai implikuoja neefektyvų, neracionalų, o kai kuriais atvejais destruktyvų valdymą. Straipsnyje panaudoti Gasset, J. O., Francese, J., Hassard, J., Muggleton, D., Gomel, E., Driscoll, C., Bauman, Z., Mari, G., Parker, I., Loytard, J. F. ir kitų autorių darbai. Konstatuojama, kad šiandien politinėje praktikoje tiesiogiai diegiama Z. Baumano postmodernistinio, puantilistinio laiko koncepcija. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į postmodernaus būvio reprezentacinių elementų, reliatyvistinių vertybių vyravimą, kai pasineriama į hiperrealybių, manipuliacinių, informacinių ir materializuotų karų erdvę. Jų pagalba manipuliuojama kolektyvine sąmone, demonizuojama atitinkama politinė pusė, demonstruojama beveidės, post-modernios politikos raiška, orientacija į trumpalaikius interesus ir į vienos srities problemas, į humanistinių vertybių supriešinimą su materializmu bei vartotojiškumu.

In the light of current events in the global dimension of policy and administration causes many questions and doubts regarding policy decisions short-term orientation. Rational and long-term friture - orimted decisions concerning the most important thing to societies today are being decided in a fragmented short- term way, usually based on specific groups ambitions an d interests. The article explains this transformation by comparative analysis of the epochal shift from modernism to postmodernism, examining time as a philosophical and sociological categories and addressing it’s importance and the implications towards the developments in the fields of policy and administration. Based on the understanding that in the in the postmodern era the greatest modernist metanarrative theories are not trusted anymore transience and the emphasis of present moment and unreserved fragmentation of everything determines that postmodern politics becomes symbolic, conflict politics, in which dominant features like process and instantaneous benefits become more visible rather than long-term results. In the field of governance there is a noticeable increasingly smaller role of tradition and historical experience. Because of the denial of historical experience, the main political discourse become present - oriented that’s why there is a huge favoritism toward interests coming from outside which determines that the national and the future prospects will be ignored. In a period in which incredulity towards past dominates, historical memory and the belief in the future are being deformed citizens are deprived of the opportunity to demand from the government of responsibility for its inability to solve complex problems in a comprehensive manner, which implies inefficient, irrational , and in some cases even destructive governance. The article based on authors such as Gasset, J. 0., Francese, J., Hassard, J., Muggleton, D., Gomel, E, Driscoll, C., Bauman, Z, Mari, G., Parker, I., Loytard, J. F. It is stated that today's political practice directly installed Bauman’s concept of postmodern, pointillists time. This paper addresses that the main elements of postmodern state are relativistic values, hiperreality and manipulative, information wars, which help’s to create a manipulation of the collective consciousness, to demonize appropriatepolitical side as well as to demonstrate faceless, postmodern political expressions, with focus on shortterm interests andproblems in only one field, also creating a confrontation between humanistic values and materialism and consumerism.