Options
Situacinių veiksnių įtaka sportininkų agresyvaus elgesio poreiškiui
Date Issued |
---|
2004 |
Straipsnyje nagrinėjamos sportininkų agresyvaus elgesio apraiškos varžybų metu. Tyrimo tikslas — nustatyti sportininkų asmenybinio agresyvumo ir jų agresyvumo sportinėje veikloje ryšį, įvairių situacinių veiksnių įtaką demonstruojamos agresijos dydžiui per varžybas. Buvo tiriami 106 sportininkai (krepšininkai, rankininkai, futbolininkai) vyrai, Lietuvos kūno kultūros akademijos studentai. Tiriamųjų agresijos lygiui nustatyti naudotos savęs vertinimo skalės, o tiriamųjų agresijos rungtyniaujant formoms nustatyti panaudoti penki varžybų situacijų scenarijai. Agresyvių veiksmų priklausomybė nuo situacijos buvo matuojama prašant tiriamuosius įvertinti pateiktus scenarijus ir atsižvelgti į šešis skirtingus situacinius veiksnius. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportininkų savo agresyvumo vertinimas reikšmingai koreliuoja su jų agresyvumu kasdienio gyvenimo situacijomis, taip pat visomis nagrinėtomis varžybų situacijomis agresyvesni sportininkai linkę naudoti ir agresyvesnius veiksmus. Agresyviausiai sportininkai elgiasi tuomet, kai taip elgtis liepia komandos treneris ir kai žaidimo taisyklės leidžia tai. Iš esmės priimtiniausia elgesio forma iš visų šešių nurodytų scenarijų yra fizinė agresija, nesukelianti varžovo sužalojimų. Mažiausiai priimtina — fizinė agresija, kurios metu varžovas sužalojamas, ir dėl to šis priverstas nedalyvauti varžybose visą likusį sezoną. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti išvadas, kad agresyvaus elgesio, kaip nepriimtino sportinėje veikloje, mažėjimas labiausiai priklauso nuo esamų sporto taisyklių ir jų laikymosi, trenerių ir komandos draugų požiūrio į agresyvius veiksmus aikštėje.
The purpose of this study was to examine the relationship between the sportsmen's level of aggressiveness and aggressive behaviors during the competition and the influence of the different situational variables on the manifestation of aggression in sports games. 106 athletes (basketball, handball and soccer players) completed self-assessment scales to assess their level of aggressiveness, the attitude toward directing aggressive behaviors during the competition. Players' perceptions regarding the legitimacy of deliberately injuring an opponent (through physical or non-physical aggression) were assessed with five game scenarios that paralleled items in Bredemeier (1985) Continuum of Injurious Acts. The results of the research show, that the size of violent behavior in the competition depends on the sportsmen's own level of aggressiveness and particular situations provoke a different level of aggressiveness. The most influential situational factors in increasing the aggressive acts are the attitude of coaches and the team mates, as much as the rules accepting such behaviors. It can be concluded that coaching behavior has an important influence upon the development of athletic aggression.