Lietuvių kalbos sintaksės pratybos (funkciniai sakinių tipai)

Abstract

Lietuvių kalbos kaip specialybės studijoms yra V.Labučio parašytas lietuvių kalbos sintaksės vadovėlis (1994 m.). Tačiau tikros studijos - ne vien išmokimas to, kas išgirsta paskaitose ir parašyta vadovėlyje. Studi¬juojant svarbu išnagrinėti atitinkamos mokslo šakos (čia - sintaksės) do¬minuojančias koncepcijas, galimą kai kurių reiškinių nevienodą aiškini¬mą. Tad lituanistai ima į rankas ir akademinius sintaksės aprašus, ir studi¬joms skirtus J.Balkevičiaus (1963 m.), V.Sirtauto ir Č.Grendos (1988 m.) darbus, neaplenkia, žinoma, ir svarbiųjų mokslinių straipsnių. Bet tai dar ne viskas. Jokie teoriniai aprašai neduoda išsamaus sintak¬sės vaizdo, kuris yra tekstuose ir gyvojoje kalboje. Tad dėstytojo vadovau¬jami ir savarankiškai atliekami praktiniai sintaksinės analizės darbai (pra¬tybos) yra tarsi dar vienas dalyko studijų komponentas. Čia apibendrina¬mos ir įtvirtinamos teorinės žinios, ugdomas gebėjimas probleminius sin¬taksės reiškinius aiškinti keliais būdais. Vadinasi, nevengiama paryškinti teorinius sintaksės aprašus savitomis detalėmis, papildyti ar net siūlyti plė¬toti atitinkamos koncepcijos teiginius. Toks manymas lėmė šių funkcinių sakinių tipų pratybų sandarą, pobūdį ir apimtį. Pratybos parašytos remiantis minėtos V.Labučio "Lietuvių kal¬bos sintaksės" pagrindinėmis teorinėmis nuostatomis ir struktūra. Kiek¬vienos temos pirmoji dalis - teoriniai klausimai (žymima TK) arba teori¬niai klausimai ir užduotys (TK, U). Praktinės užduotys (žymima PU) - iš atskirų... [toliau žr. visą tekstą]