Naujojo viešojo valdymo indikatorių diagnozavimo galimybės
Raipa, Alvydas |
The article analyzed and summarized the challenges of resolving public policy implementation and public service delivery problems in the evolution of public sector changes – from new public management to new public governance – based on new ideological normative, values and complexity of interorganizational relations, network governance, new level of contract governance. The main goal and tasks of the article are to analyze the essence of strategic view and features in new public governance ideology, to explain the main problems and specific factors inhibiting strategic thinking and the mission of strategic thinking and strategic governance in the whole of public governance tools in the start of XXI century. The efforts to identify main indicators and criteria of new public governance are done in the article. However, to encompass a lot of formation, implementing and evaluating the first steps of new public governance, and generally to assess new public governance theoretical concepts and best practice as whole is impossible. The article attempts to contribute to this effort by presenting, explaining, describing the elements and factors of new public governance: the development of analytical leans for strategic thinking in decision making, better communication in interorganizational perspective, new level of requirements to democratic mediation of stakeholder interests, implementing social responsibility of organizations, the transparency and prevention of corruption at all levels and networks of governance.
Straipsnyje analizuojami šiuolaikinio viešojo valdymo etapo pokyčiai, iš kurių svarbiausias yra naujosios viešosios vadybos kaip vadybinės ideologijos inkrementinis evoliucionavimas į naująjį (gerąjį) viešąjį valdymą. Straipsnyje išskiriamos naujojo viešojo valdymo indikatorių, sąlygojančių faktorių diagnozavimo galimybės, bandoma apibrėžti besiformuojančius teorinius naujojo viešojo valdymo dekompozicinius elementus. Siekiama identifikuoti esminius valdymo evoliucijos pokyčius, kryptis ir elementus – tokius kaip tarpsektorinę integraciją, tinklaveiką, įvairių rūšių ir formų bei struktūrų partnerystę, strateginio mąstymo ir veiklos kokybinius pokyčius ir naujojo viešojo valdymo strateginį pobūdį formuojant ir įgyvendinant viešąją politiką. Svarbiausia grandis, jungianti naujojo viešojo valdymo sisteminius elementus, yra valdymo demokratizavimo kryptingumas, humanizuojantis valdymo procesus, metodus, akcentuojantis viešojo valdymo struktūrų, vadovų ir viešojo sektoriaus vadybininkų socialinę atsakomybę už piliečių – tiesioginių viešųjų paslaugų gavėjų – vilčių ir lūkesčių realizavimą.