Collaboration between Government and Agribusiness for Biogas Production: Balanced Development of Rural Sustainability

Throughout the last half a century, rural development policy has experienced many transformations in the name of industrialization, including the mechanization of work process in agriculture, the installation of irrigation and amelioration systems, the electrification of farms, the application of chemical production technologies, increased productivity, and a myriad of other developments. Present questions of balanced sustainability and the minimization of negative impacts with regard to quality of life are taking leading positions in agricultural policy debates. The results of previously implemented agribusiness support measures are beginning to signal a disastrous future for ongoing agricultural policy, which has over accelerated rural development and thus caused significant changes in rural landscapes and the lives of rural residents. Therefore, future agriculture requires new models and innovative decisions, as well as good political will in the field. The main aim of this paper is to propose future directions for collaboration between government and agribusinesses using an innovative circular bio-economy economy approach for attaining the balanced development of rural sustainability. Qualitative data were collected in summer and autumn of 2018 using semi-structured interviews in Lithuanian livestock farms and government institutions. These are the key players in biogas production, as from one side they act as biogas producers (livestock farms) and from the other act as actual decision-makers (government institutions). The results of the research demonstrate that future agribusiness is highly dependent on the role taken by government in accelerating prospective innovations, even though they happen in a field of activity that is supported by public funds. Collaborative political decisions made to support the circular bio-economy economy approach in biogas production might be helpful for the future development of livestock agribusiness that is less polluting and of more benefit to society. It is suggested to broaden the use of the circular bio-economy economy approach in fostering the balanced development of rural sustainability in the European Union’s Common Agricultural Policy after 2020.

Kaimo vystymo politika praėjusio amžiaus antroje pusėje patyrė daugybę transformacijų dėl vykusių industrializacijos procesų, apimančių darbo žemės ūkyje mechanizavimą, melioracijos ir drėkinimo sistemų įrengimą, elektrifikaciją, cheminių gamybos technologijų, didinančių produktyvumą, vystymą ir kita. Tačiau pastaruoju metu subalansuotos kaimo plėtros, nukreiptos į žalingo poveikio aplinkai mažinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą, klausimai užima pirmaujančias pozicijas kaimo politikos mokslinėse diskusijose. Anksčiau įgyvendintų agroverslo rėmimo priemonių rezultatai pastaruoju metu atskleidžia pražūtingą vykdomos žemės ūkio politikos ateitį. Pernelyg spartinus kaimo plėtrą remiantis produktyvizmo filosofija, kaime ėmė ryškėti akivaizdūs neigiami pokyčiai, kurių ryškiausi – destruktyvus kraštovaizdžio kitimas ir gyvenimo kokybės blogėjimas. Todėl ateities žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai būtini nauji modeliai ir novatoriški sprendimai. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – pasiūlyti subalansuotą kaimo tvarumą užtikrinančius modelius naudojant bendradarbiaujančio agroverslo žiedinėje ekonomikoje koncepcinę prieigą. Kokybiniai tyrimo rezultatai, iliustruojantys siūlomus bendradarbiavimo modelius biodujų srityje, surinkti 2018 m. vasarą ir rudenį naudojant pusiau struktūrizuotus interviu. Sprendimų priėmimo pusę biodujų gamybos srityje Lietuvoje reprezentuoja informantai, atstovaujantys susijusias ministerijas (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio, Aplinkos apsaugos ir Energetikos), o praktinių įgyvendintojų pusę reprezentuoja kiaulių augintojų ūkiai. Tyrimo rezultatai suponuoja, kad žemės ūkio ir kaimo ateitis ženkliai priklauso nuo vyriausybės priimamų sprendimų pobūdžio. Bendradarbiaujant kartu su ūkininkais priimami inovacijų diegimo sprendimai ženkliai paspartintų jų vystymąsi tose srityse, kurios kritiškai svarbios užtikrinant gyvenimo kokybę kaime, ypač, kai šie sprendimai remiami iš viešųjų lėšų. Bendradarbiaujant priimami politiniai sprendimai įveiklinant žiedinės ekonomikos principus biodujų gamybos srityje gali būti naudingi kuriant mažiau taršius, bendruomenei draugiškus ir tokiu būdu gyvenimo kokybę kaime ilguoju laikotarpiu užtikrinančius gyvulininkystės ūkius. Todėl siūloma plėsti žiedinės ekonomikos principų taikymo spektrą formuojant žemės ūkio ir kaimo politikos sprendimus subalansuotam ir tvariam kaimo vystymui Europos Sąjungoje po 2020-ųjų.