Проблемы социальной эффективности права в Республике Беларусь

The problems of social efficiency of law are examined in the given issue from various positions. The social efficiency is a main characteristic of law reflecting its real influence besides other social regulators. Social efficiency is considered to be a multidimensional problem. Its essence consists in primary definition of the place of law in system of social regulation following from dominating outlook and traditional values. The specific position of law in the Western and East Europe is analyzed. It is underlined that law acts mostly as the main regulator for the Western Europe, but for the East Europe (and other civilizations) the fundamental role of social regulation belongs to moral and religious norms, law carries out a subsidiary role. Features of social efficiency of law are marked with reference to the Orthodox civilization. So the concept of human rights and legal state has extremely Christian origin. This concept proclaimed the supreme value of the Person in comparison with the God and divided sacral and secular fields of human activity. Approaches to the vision of law developed in the Catholic and Orthodox worlds are examined. It is concluded the modem conflict in the process of globalization of liberal and the traditional values underlying various systems of social regulation. The separate reasons of mistrust to the law as a social regulator among orthodox Belarus and Russian peoples are determined. Examples of the increase of social efficiency of law by means of acceptance of the Concept of Perfection of the Belarus Legislation are resulted.

Teisės socialinis veiksmingumas aptariamas kaip daugiaaspektė problema, kurios esmė siejama su pradiniu teisės vietos socialinių reguliatorių sistemoje apibrėžimu, išplaukiančiu iš vyraujančios pasaulėžiūros ir tradicinių civilizacijos vertybių. Grindžiama nuomonė apie skirtingą vaidmenį, kuris skiriamas teisei Vakarų ir Rytų Europoje: Vakartį Europoje teisė labiau reiškiasi kaip pagrindinis visuomenės reguliatorius, o Rytų Europoje (ir kitose civilizacijose) pagrindinis socialinio reguliavimo krūvis perkeliamas religinėms, moralinėms normoms, teisei čia priskiriamas pagalbinis vaidmuo. Todėl teisės socialinio veiksmingumo ypatumai Rytų krikščioniškoje civilizacijoje siejami su reikalavimu atsižvelgti ir į tradicines religijos vertybes, kurios Vakaruose traktuojamos kaip privačių interesų sritis. Žmogaus teisių ir teisinės valstybės koncepcijos kilmę autorius laiko išimtinai krikščioniška, kiek krikščionybė paskelbė žmogų aukščiausia vertybe Dievui ir atskyrė sakralinę ir pasaulietinę žmogaus veiklos sritis. Straipsnyje aptariami skirtingi požiūriai į teisę, susiformavę katalikiškojoje Romoje ir pravoslaviškajame pasaulyje. Šių požiūrių skirtumai gilinami šiuolaikinėje globalizacijoje vykstančiu liberaliųjų ir tradicinių vertybių konfliktu. Aptariami atskiri pravoslaviškos Baltarusijos ir pravoslaviškos Rusijos nepasitikėjimo teise kaip socialiniu reguliatoriumi pavyzdžiai. Analizuojama teisės, kaip norminės sistemos socialinio veiksmingumo, būklė Baltarusijai priėmus teisėkūros tobulinimo koncepciją.