Freedom of research and public security
Mykolo Romerio universitetas |
Academic freedom is the constitutional right to freely decide whether to engage in science and research, including the right to freely choose the sphere of scientific research and methods of investigating particular subjects, to form scientific world-view. One of the main principles is the ability to generate new knowledge through research and inquiry without any restrictions. Scholars must be free to choose specific research area and this may help ensure that students get the most current knowledge. The article analyses restrictions that may be imposed, their justification and limitations on the publication of research results and raises the question what should be the balance between the openness of scientific research and the needs of national security? Freedom of research should be restricted when the benefit is unlikely to the human kind, or when the significant harm is highly likely on the influence of dangerous knowledge or a dangerous way of gaining knowledge; also the misuse of biology and medicine which may lead to acts endangering human dignity; also terrorism which may highly impact public security. In all other cases, research is to be regarded as a public good necessary for creation of knowledge and a better and healthier society and must be defended and protected.
Akademinė laisvė yra konstitucinė teisė laisvai apsispręsti, ar užsiimti mokslu ir moksliniais tyrimais, taip pat teisė laisvai pasirinkti mokslinių tyrimų sritį ir atitinkamų dalykų tyrimo metodus, formuoti mokslinę pasaulėžiūrą. Vienas iš pagrindinių principų, yra galėjimas kurti naujas žinias pasitelkus mokslinius tyrimus be jokių apribojimų. Mokslininkai turi turėti galimybę laisvai pasirinkti konkrečią mokslinių tyrimų erdvę, o tai gali padėti užtikrinti naujausių žinių perdavimą studentams. Straipsnyje analizuojami moksliniams tyrimams bei jų rezultatų skelbimui taikomi apribojimai, jų pagrindimas bei ribos. Taip pat yra keliamas klausimas koks turėtų būti santykis tarp mokslinių tyrimų atvirumo ir nacionalinio saugumo užtikrinimo? Mokslinių tyrimų laisvės apribojimas galėtų būti pateisinamas, kai yra didelė žalos tikimybė, kuri gali turėti lemiamos įtakos visuomenės saugumui. Tai gali lemti pavojingų žinių ar pavojingo būdo įgyti žinias naudojimas, taip pat neigiamos įtakos žmonių orumui turintis biologijos ir medicinos mokslo taikymas, teoristiniai išpuoliai, informacinių technologijų suteikiamos galimybės. Visais kitais atvejais moksliniai tyrimai turi būti akcentuojami kaip visuomeninis gėris, reikalingas žinių ir geresnės bei sveikesnės visuomenės kūrimui, todėl turi būti ginami ir saugomi.