Bankroto administratoriaus nešališkumo užtikrinimas Baltijos šalyse: bankroto administratoriaus skyrimo aspektai
Matekonytė, Ugnė | Advokatų profesinė bendrija “Kaušinis, Meškys, Matekonytė” |
Mykolo Romerio universitetas |
Šiame straipsnyje analizuojamos ir vertinamos įmonių bankroto administratoriaus nešališkumo užtikrinimo galimybės Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikose per bankroto administratoriaus skyrimo prizmę. Nors kiekvienoje iš Baltijos šalių bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina skirtingą ir specifinę bankroto administratoriaus skyrimo procedūrą, tačiau tuo pačiu nešališko bankroto administratoriaus paskyrimą siekiama užtikrinti per tas pačias teisinio reguliavimo sritis: bankroto administratoriaus veiklos principus, draudimus tam tikriems asmenims dėl jų suinteresuotumo administruoti bankrutuojančią įmonę ir bankroto administratoriaus skyrimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje nagrinėjama, kaip kiekvienoje šių sričių įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama nešališko bankroto administratoriaus atrankos ir paskyrimo, vertinamas šio teisinio reguliavimo efektyvumas, trūkumai, atliekama Baltijos šalių bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintų skirtingų bankroto administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkų lyginamoji analizė bei pateikiamos galimybių užtikrinti bankroto administratoriaus nešališkumą išvados.
The article presents the analysis of the possibilities to secure the impartial bankcruptcy administrator in the bankruptcy proceedings of a debtor who is a legal person through bankcruptcy administrator apointment procedure in Lithuania, Latvia and Estonia. Although national bankruptcy laws, regulating bankruptcy administrator apointment procedure, are somewhat unique in each of the Baltic States, it can still be noted that apointment of the impartial bankruptcy administrator is pursued in three distinct regulatory areas: the principles of bankruptcy administrator practice, restrictions to be appointed as bankruptcy administrator regarding certain relations which may contest the impartiality matter and the bankruptcy administrator apointment procedure. Therefore, this article covers the analysis of methods by which impartial bankruptcy administrator selection and apointment is sought after in each of the regulatory areas indicated above and evaluation of such methods and their limitations. Last but not least, the distinct bankruptcy administrator apointment proceedings in each of the Baltic States provides the significant ground for comparison and conclusions of possibilities in securing impartial bankruptcy administrator through the apointment procedure in Lithuania, Latvia and Estonia.