The biblical symbol of light in J.R.R. Tolkien’s The Silmarillion and The lord of the rings

In the Bible, light has always been a symbol of holiness, goodness, knowledge, wisdom, grace, hope, and God’s revelation. By contrast, darkness has been associated with evil, sin, and despair. J. R. R. Tolkien was a devout Roman Catholic, and claimed in a letter that The Lord of the Rings was “a fundamentally religious and Catholic work.” He explained that the Christianity to be found in it was “absorbed into the story and the symbolism.” Not much scholarly attention has been paid to light as a biblical symbol in Tolkien’s mythology. Accordingly, I argue that the light in Tolkien’s works is presented as biblical light, and serves the story in much the same way as light serves to communicate and symbolize the revelation of God in the Bible. Three focal points are addressed: first, the creation of light and the distinction of the holy light of the Two Trees from the natural light of the sun and moon; second, the ways that light, darkness, and fire are used as symbols, and their effects on various characters; and third, the fantasy characters who are associated with the holy light. The comparisons of Tolkien with the biblical presentation of light will show that Tolkien’s Christian faith and worldview permeates Middle-earth.

J. R. R. Tolkien – žinomas filologas, senosios anglų kalbos ir jai giminiškų Šiaurės Europos kalbų ekspertas. Jis taip pat žinomas kaip uolus katalikas. Daugelis autorių, tokių kaip Flieger, Coutras ir Bernthal pažymi, kad Tolkien mitologijoje daug krikščioniškų įvaizdžių ir temų. Bet nei vienas iš minėtų autorių giliau nepalietė šviesos, kaip biblinio simbolio temos, nors ji persmelkia visą Tolkien mitologiją. Šventajame Rašte šviesa visuomet yra šventumo, gėrio, pažinimo, išminties, malonės, vilties ir Dievo apreiškimo simbolis. Tamsa Biblijoje atstovauja blogį, nuodėmę, neviltį, atskyrimą nuo Dievo malonės ir palaiminimų. Viename iš savo laiškų Tolkien rašo, kad „Žiedų valdovas” iš esmės yra religinis ir katalikiškas veikalas. Pasak autoriaus, krikščionybė persmelkia visą kūrinio siužetą ir simboliką. Ir nors daug autorių studijavo krikščioniškas temas Tolkien kūryboje, šviesos, kaip biblinio simbolio, tema dar nėra pakankamai atskleista. Drįstu teigti, kad šviesos įvaizdžiai knygose „Silmarijonas” ir „Žiedų valdovas” yra susiję su bibline šviesos simbolika ir taip pat, kaip Biblijoje, įkūnija ir simbolizuoja Dievo apreiškimą. Kadangi šia tema yra daug daugiau medžiagos, negu galima sutalpinti trumpame straipsnyje, čia apsiribojama trimis esminiais punktais. Pirma, mitologinė šventoji sukūrimo Šviesa, perduota per du medžius ir Silmarilus, yra ta pati pirmapradė Šviesa, apie kurią kalbama Šventojo Rašto Pradžios knygos pirmo skyriaus ketvirtoje eilutėje. Apie natūralios saulės ir mėnulio šviesos sukūrimą kalbama vėliau. Idėja apie dvi skirtingas šviesos rūšis suteikia galimybę žiūrėti į šviesą kaip į dvasinių dalykų apraišką arba natūralų dalyką. Natūrali šviesa, tamsa ir ugnis atstovauja gėrį arba blogį. Antra, kadangi natūrali šviesa ir tamsa atstovauja gėrį ir blogį, jų poveikis skirtingiems veikėjams taip pat atspindi Biblinę simboliką. Trečia, Tolkien herojai: Earendilas, Galadrielė, Frodo ir Semas, susiję su Šventa šviesa, iliustruoja kaip Dievo Šviesa yra stiprybės ir vilties šaltinis. Šie trys punktai apie šviesos simboliką atskleidžia, kad nors Tolkien krikščioniška pasaulėžiūra ir tikėjimas knygose „Silmarijonas” ir „Žiedų valdovas” nėra aiškiai įvardyti, tačiau, yra visiškai akivaizdūs.