Filosofijos studijos
Lietuvos mokslų akademijos leidykla |
Straipsnyje nagrinėjama filosofijos studijų specifika. Filosofijos kaip humanitarinio mokslo prigimtis lemia dialogą tarp tyrimo objekto ir subjekto. Todėl straipsnyje pabrėžiama, jog filosofijos mokymas nėra paprastas informacijos pateikimas apie tam tikrą skaičių objektų ir techninių taisyklių. Filosofijoje studijuojantysis susiduria su jau iškilusiais klausimais, išreikštais sąvokų, metaforų, tekstų pavidalu. Todėl studijuodamas kiekvienas savarankiškai turi nueiti mąstymo kelią, kuriuo ėjo filosofija prie savo atradimo. Turi atsirasti suinteresuotumas, poreikis išspręsti problemą kaip būtinybe pačiam sau. Pabrėžiamas filosofijos studijų dialogiškumas. Akcentuojama teksto studijavimo reikšmė, nuostatos svarba, mąstymo aktyvinimo būdai, probleminio filosofijos aiškinimo pirmenybė.
This is an attempt to clarity principally some fundamental ideas clustered around the concept of the formal conditions which would constitute a fruitful studying of philosophy. First, an ideal study situation would require the student to participate in the object-subject dialogue; philosophical studies are an active dialogue between the text and the subject. Next, philosophy is a paradigmatically and historically modern institution, grounded on the notions of discipline, autonomy and authority. The idea is that we are currently facing a crisis in philosophy, and this crisis constitutes a major problem for the studies of philosophy. The metamorphosis of the concept of philosophy in postmodernism is related to the new problem of the dialogue and interconnections between the object and the subject, new ways of conceiving the truth and a renewed social force of philosophy. New perceptions of the interconnections of the student and philosophical knowledge raise anew the problems of objectivity. Philosophy has lost its authonomy and strict authority.