Ekspertyza kryminalistyczna uprawnienia stron w polskim procesie karnym
Author(s) | |
---|---|
Lisiecki, Jan | Ščitno aukštoji policijos mokykla |
Lietuvos teisės universitetas |
Date Issued |
---|
2001 |
Dabar galiojančiame Lenkijos baudžiamojo proceso kodekse, be baudžiamojo proceso dalyvių, o ypač šalių, teisių praplėtimo, sustiprinamas ir proceso rungtyniškumo principas. Šiuolaikinis baudžiamasis procesas negali atsižvelgti tik vienos proceso šalies arba tik į. baudžiamojo persekiojimo organų poziciją. Pagal rungtyniškumo principą-"audiatur et altera pars" - išklausytos turi būti abi proceso šalys. Procesinis organas privalo būti neutralus tiek šalių, tiek bylos atžvilgiu. Pagal baudžiamojo proceso kodeksą proceso šalių verifikacijai gali būti pateikiamos ekspertų išvados, taip pat ir išvados, gautos atlikus kriminalistines ekspertizes. Kiekviena iš proceso šalių, kaip ir jų procesiniai bei juridiniai atstovai, gali daryti realią įtaką įrodymo procesui. Jie gali reikalauti praplėsti tyrimų mastą bei objektus, papildyti klausimus, prašyti pavesti tyrimą kitam ekspertui arba mokslo įstaigai. Šalys ir jų atstovai gali aktyviai dalyvauti eksperto apklausos metu, pavyzdžiui, pateikiant jam klausimus. Jau parengiamojoje stadijoje proceso šalys gali surinkti įrodomąją medžiagą, reikalingąją apkaltinimo bei gynimo teisėms realizuoti. Tokiu būdu galima konstatuoti šalių įtaką ir kriminalistinės ekspertizės įrodomosios reikšmės įvertinimui bei apibūdinimui. Taikydamos proceso rungtyniškumo principą, aktyviai dalyvaudamos ekspertų apklausoje ir pateikdamos savo motyvuotas įrodomąsias išvadas, šalys gali atkreipti dėmesį į eksperto išvadų trūkumus, eksperto nekompetentingumą, tiriamosios medžiagos arba tyrimo procedūros netinkamumą ir pan. Tačiau proceso šalių kritika ir išvados turi būti dalykiškos ir pagrįstos