Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kalba
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai |
| Date |
|---|
2014 |
Straipsnyje analizuojama, kaip taisyklingai kalbai keliamus reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kalba. Būdama bendrinės kalbos dalis teisės kalba privalo laikytis taisyklingos bendrinės kalbos reikalavimų. Teisės aktų rengimą reglamentuojantys dokumentai nurodo, kad rengiant teisės aktus turi būti laikomasi lietuvių bendrinės kalbos normų ir teisinės terminijos. Tai reiškia, kad žodžiai ir žodžių junginiai turi atitikti tas reikšmes, kokias jie turi bendrinėje kalboje, bendrinės kalbos sistemai neturi prieštarauti teisės terminų daryba, gramatinės žodžių formos, linksnių, prielinksnių ir kt. konstrukcijos. Administracinių teisės pažeidimų kodekse ne visais atvejais laikomasi taisyklingai kalbai privalomų reikalavimų. Keliais atvejais bendrinėje kalboje esamų žodžių vietoje pavartojami tokios reikšmės neturintys žodžiai. Nusižengiant bendrinės kalbos žodžių darybos reikalavimams vartojamas su dėmeniu įstatyminis sudarytas sudėtinis terminas įstatyminiai atstovai. Bendrinėje kalboje priesagos -inis,-ė vediniai nėra daromi iš ryškių išvestinių daiktavardžių. Yra vietininko vartojimo klaidų. Negali būti vartojamas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą įtrauktas vietininkas būklėje ir su juo sudaryti junginiai būtinosios ginties būklėje, būtino reikalingumo būklėje. Rūpinantis kalbos taisyklingumu reikia siekti, kad nukrypimų nuo bendrinės kalbos normų teisės kalboje rastųsi tik tada, kai bendrinės kalbos raiškos priemonių nepakanka vartojimo srities poreikiams patenkinti. Kai tokius poreikius ir bendrinės kalbos galimybes galima suderinti, bendrinės kalbos normų nesilaikymas negali būti pateisinamas ir turi būti laikomas kalbos klaida.