21st century Georgian-Russian translation: priorities and innovations in intercultural dialogue
Modebadze, Irine |
Vertimas – neatsiejama tarpkultūrinės komunikacijos dalis ir vienas svarbiausių dvasinių vertybių pasikeitimo kelių. Literatūrinių tradicijų supratimas ir su juo siejami pokyčiai vertimo standartuose ryškiai įtakoja vertimo adekvatumo sąvoką. Po-sovietinėje erdvėje stebimi itin platūs vertimų prioritetų svyravimai. Straipsnyje pateikiami pirmą kartą atliktų vertimų tyrimų, atsižvelgiant į moderniąsias vertimų strategijas, rezultatai. Apžvelgiami penki nauji Šota Rustavelio poemos vertimai. Tyrimai parodo, kad postmodernioji vertėjų mąstysena XX-o amžiaus pabaigoje, orientuoja į siekį leisti skaitytojui pajusti originalą. Pirmenybė teikiama ne teksto priartinimui prie kasdienės aplinkos, bet teksto hermeneutiniam aiškinimui. Stebima sintetinė tendencija tarp vertimo ir leidybos inovacijos, kuri siekia originalo vertime išsaugoti jo kultūrinį kitoniškumą ir skaityti teksto kodus interpretuojant juos kaip „kitoniškumo“, o ne „svetimumo“ pozicijas.
Translation is an integral part of intercultural communication and one of the most actual forms of exchange of spiritual values. The evolution of literary traditions and associated changes in translation norms have a substantial impact on perceptions about the adequacy of translation. Serious fluctuations in translation priorities are fixed in post-soviet space. This article will provide the results of research carried out for the first time that deals with the specificity of modern translation strategies through the analysis of five new translations of Shota Rustaveli’s poem. Analysis has proved that the postmodern mentality of translators at the end of the 20th century seeks to give the reader comprehension of the original – here the priority is attributed not to domestication but to hermeneutical interpretation of the text. A tendency of synthesis is outlined towards translation and publishing innovations, the main goal of which is translation of an original with preservation of the specificity of its cultural alter and decoding of a text from the position “other” is not “stranger”.