Biurokratinis valdymas: kaita ir reformų vektoriai XXI amžiuje
Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija |
Straipsnyje analizuojamos teorinės - metodologinės viešojo sektoriaus reformavimo problemos, kaip skirtingo dizaino, stilių, požiūrių formuojant ir įgyvendinant postmodernias reformų organizavimo praktikos ir patirties formas. Straipsnio tikslas yra identifikuoti skirtingus reformų strategijų modelius, apibūdinti reformų specifiką įvairiuose regionuose ir valstybėse, t.y. analizuojant viešojo sektoriaus organizacijų veiklų, struktūras, rezultatus kaip modernizavimo reformų stiliaus indikatorius. Esminiais skirtingų XX-XXI a. sandūros reformų tikslais ir uždaviniais yra viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo naujų valdymo lygmenų identifikavimas. Viešųjo sektoriaus reformų procesas yra charakterizuojamas kaip modernaus ir šiuolaikiško valdymo sąrangos visuma, tiesiogiai siejama su geriausios praktikos patirties adaptavimu, inovatyvių valdymo strategijų kūrimu, naujų valdymo metodų vystymu. Tradicinis biurokratinis valdymas, kaip ortodoksinis, vėberinio valdymo teorija grindžiamas valdymo tipas, transformuojasi į naujus valdymo būdus, požiūrius, fokusuotus į rezultatus orientuotos elgsenos, organizacijų atsakomybės ir atskaitomybės augimą, naujų organizacinės kultūros formų ir valdymo demokratizavimo standartų įtvirtinimą daugelyje regionų, įskaitant ir Vidurio bei Rytų Europos pokomunistines šalis. [...]
The article researches theoretical – methodological problems of public sector governance reforms, enquiring into different designs, views and styles of formation and implementation postmodern forms, methods and procedures, of organizing reform practice and explaining various forms of experience. The purpose of the article is to identify different models and levels of reform strategy and to compare public governance reform specific in different regions and states, i.e. to understand how public sector organizations operate their goals, structures and results as main indicators of establishing a modern, sophisticated and relevant governance. The main goal and objectives of different public governance reforms in the junction of the 20–21st centuries were expectations that increasingly emphasize a new level of efficiency of public sector institutions’ performance. The process of public sector reform is characterized as a modest and sophisticated process of governance arrangement, closely related with adapting the best practice and developing the new innovative ideology and methods of governance. The traditional bureaucratic governance as a orthodoxy style and an ideal type of the traditional Weberian theory is transforming to a new form of approaches, oriented to performance based results, improving responsiveness and accountability, developing new features of organization culture and new standards of democratization in many regions, including Post- Communist countries of Central and Eastern Europe. [...]