Teisės mokslo ir jurisprudencijos moksliškumo problema

Abstract

Konferencijos pavadinimu pasėjus tam tikrą abejonę teisės mokslu kaip reiškiniu („Kaip galimas teisės mokslas?“), o šio straipsnio pavadinimu teisės mokslo bei jurisprudencijos moksliškumą įvardijus problema , tikslinga būtų pradėti nuo pačių pirminių sąvokų analizės – ką turime omenyje sakydami teisės mokslas? jurisprudencija? moksliškumas? Ar jurisprudencijos ir teisės teorijos, teisės filosofijos sąvokos laikytinos sinonimais, ar kiekviena iš jų reiškia skirtingą teisės tyrimo būdą, metodologiją, požiūrį į teisę? Ar moksliškumą tapatiname su tiesos nustatymu, ar renkamės pliuralistinę mokslo sampratą, o gal apsiribojame „mokslinių“ metodų, „patikimos“ metodologijos paieška? Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja mažiausiai dvi skirtingos požiūrių į teisės tyrinėjimus kryptys – sąlyginai jas galime įvardyti moksline ir jurisprudencine kryptimis. Konstatuojamas teisės mokslo objekto sampratos nevienareikšmiškumas, lemiantis ir paties teisės mokslo daugialypiškumą. Pastabomis apie jurisprudencijos metodologiją parodoma, kad metodo klausimas teisėje taip pat problemiškas.

A definition of the object of legal science, as another source of uncertainty, is analyzed in the second part of the article. The question of the object of legal science is identical to the question of the nature of law. It is well known that discussions on this issue have been indeed frequent and no conclusion has yet been reached. Nine definitions of law are discussed in this part: law as a system of legally binding norms, law as a social practice, law as a product of legal doctrine, law as an ideal construction, law as an institutional fact, law divided into the input law and the output law, law as a moral imperative of a particular society, etc. Finally, some remarks on legal methodology are made. The traditional legal attitude which concentrates on the methods of interpretation of law is considered to be too narrow. The importance of argumentation, hermeneutics, coherence theories, together with logic and analysis for jurisprudence is stressed. Besides the abovementioned issues, the diversity of the approaches to legal methodology is regarded as another factor determining the complexity of the scientific character of legal science and jurisprudence.