Sustainable energy development

In 2008, about 4.2% of the total value added was generated by the Lithuanian agricultural sector. However, this sector produced some 21% of the total greenhouse gas emissions and consumed 2.3% of the total energy input. The measurement, assessment, and effective mitigation of energy intensity and greenhouse gas emission compose a foremost objective of contemporary energy policy. Moreover, the strategy Europe 2020 and particularly so called 20/20/20 targets require both 20% reduction in GHG emission and energy efficiency increase which should cause reduction in energy consumption. It is therefore important to identify and estimate the underlying factors affecting trends of these phenomena in the Lithuanian agricultural sector. Our study, therefore, is aimed at analysing the energy intensity trends in the Lithuanian agricultural sector. The investigation covers the period of 1995–2008. The simplified Logarithmic Mean Divisia Index was applied for index decomposition analysis. The carried out resea rch identified generally positive trends of energy consumption and GHG emissions. The GHG emission reporting and mitigation, however, remain an especially important issue for Lithuanian agricultural sector. Further studies can be focused on revealing the impact of energy sources mix and livestock structure on the GHG emission.

Energijos vartojimo ir šiltnamio efekto dujų emisijos intensyvumo rodikliai yra svarbūs atliekant regioninius integruotus darnaus vystymosi vertinimus bei palyginimus (Ciegis et al., 2009a, 2009b; Štreimikienė, Mikalauskienė, 2009; Jasaitis, 2010). Darnaus žemės ūkio vystymo procesų vertinimas buvo atliktas nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje (Baležentis, Baležentis, 2010, 2011), tačiau energetinis efektyvumas bei šiltnamio efekto dujų emisijų tendencijos žemės ūkyje yra mažai mokslinėje literatūroje nagrinėta tema. Kaip bebūtų, energetinis efektyvumas, kaip ir kitos efektyvumo rūšys, yra svarbus tarptautinio konkurencingumo veiksnys žemės ūkyje. Tinkamas energijos intensyvumo valdymas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės energetikos politikos uždavinių, nes energija yra svarbus bet kurios valstybės socialinio – ekonominio vystymosi veiksnys (Tolon- Becerra et al., 2010; Omer, 2008). Taigi tvari energetinė politika leidžia užtikrinti energetinį saugumą, ekonominį konkurencingumą ir aplinkosaugą (Ang et al., 2010). Energijos šaltinių, naudojamų pagaminti reikiamą energijos kiekį, struktūra savo ruožtu daro įtaką šiltnamio efektą (ŠE) sukeliančių dujų emisijoms. Lietuva, kaip Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos valstybė, yra įsipareigojusi kasmet parengti ir tobulinti Nacionalinę šiltnamio dujų inventorizacijos ataskaitą (Štreimikienė, Pušinaitė, 2006). Tyrimo aktualumas. Lietuva, 2004 m. priimta į Europos Sąjungą (ES), vis dar išlieka santykinai didelio energijos intensyvumo valstybe (Baležentis et al., 2010; Streimikiene et al., [...]