Options
Bendroji kriminalistikos teorija: nuo Hanso Grosso iki Rafailo Belkino... Ir kas toliau?
Date Issued |
---|
2022 |
Literatūros sąrašas - išnašose.
Straipsnyje per mokslotyros prizmę analizuojami bendros kriminalistikos teorijos formavimosi ir plėtros procesai, akcentuojant Rytų Europos kriminalistikos mokyklos mokslininkų ir ypač prof. Rafailo Belkino indėlį. Kartu primenama, kad XIX–XX amžių sandūroje teorinius kriminalistikos pamatus padėjo taip vadinami kriminalistikos pradininkai su Hansu Grossu priešakyje. Pabrėžiama, kad nors pastaraisiais metais padidėjo susidomėjimas kriminalistikos formavimosi ir įsitvirtinimo procesais XIX–XX a. sandūroje, bet nepakankamai analizuojamos ir vertinamos yra Hanso Grosso teorinės nuostatos ir įžvalgos. Nors H. Grosso vadovas (Handbuch für Untersuchungsrichterals System der Kriminalistik) buvo orientuotas į anų laikų aiškinančius ir tiriančius nusikaltimus praktikus, bet jis pats rašė, kad jame turime ir teorinę dalį. Ar mes pakankamai įsigilinome į H. Grosso idėjas ir sugebame jas įvertinti bei kūrybiškai pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje? Bendroji kriminalistikos teorija, kaip savarankiška struktūrizuota kriminalistikos mokslo dalis, susiformavo Rytų Europos kriminalistikos mokykloje ir tik joje turi pilnavertį savarankiško struktūrinio elemento statusą. Bet ar XXI a. bendroji kriminalistikos teorija išlieka darnia, pagrįsta harmonija pamatine kriminalistikos mokslo dalimi, kuri nusako ne tik šio mokslo paradigmas, pasiektą lygį, bet ir plėtros vektorius? Ar nebandoma (kaip ir bendrai į kriminalistiką) įtraukti į bendrąją kriminalistikos teoriją „svetimų“ jai elementų ir to pačiu iš esmės keisti jos mokslines paradigmas ir prigimtį? Galima drąsiai teigti, kad be šiuolaikinio bendros kriminalistikos teorijos struktūrosir tūrinio permąstymo, įvertinimo ir verifikavimo mums žinoma keturnarė tradicinė kriminalistikos sistema (ypač bandant į kriminalistikos sistemą įjungti bent kokią žinių sritį, kurios metodai gali būti panaudoti nusikaltimų aiškinimui ir tyrimui) taps amorfiniu žinių junginiu be aiškių ribų ir vienijančios jas metodologijos. Turime tam tikrų takoskyros problemų su baudžiamojo proceso ir kriminologijos mokslais, kas taip pat reikalauja šių klausimų teorinio klausimai. Vienu iš kertinių teorijos klausimų yra kriminalistikos sąsajos ir įtampos laukai su teismo ekspertologija ir jos teorija. Ši problema dar reikalauja rimtų tyrimų ir apmąstymų, ypač turint omenyje, kad teismo ekspertologija negavo visuotino pripažinimo. Nesusilaukė deramo dėmesio taip vadinama pagalbinių kriminalistinių disciplinų koncepcija ir jos sąsajos su kriminalistikos mokslu. Opia problema lieka skirtingų kriminalistikos mokyklų suartėjimo ir jų paradigmų harmonizavimo klausimai. Kai kurdarį kriminalistiką žiūrima ne kaip į savarankišką mokslą, o kaip į pagalbinį žinių kompleksą, kuris vystosi priklausomai nuo nusikalstamumo, jo pasireiškimo (dinamikos, struktūros, tendencijų) bei valstybės ir visuomenės reakcijos į jį. O gal šiuolaikiniai kovos su nusikalstamumu poreikiai formuoja jau visiškai naujus uždavinius šiam mokslui? Pastarųjų metų kriminalistikos vadovėliai ir kitos publikacijos rodo, kad bendroji kriminalistikos teorija arba bent jos esminiai elementai randa savo vietą ne tik Rytų ir Vidurio Europos kriminalistikos mokyklos modeliuose, bet ir susilaukia vis didesnio susidomėjimo kitose mokyklose. Mūsų manymu, jau pradeda formuotis tarp Rytų Europos ir germanų kriminalistikos mokyklų nauja (Intermarium) mokykla, kuri gali suteikti harmoningą impulsą kriminalistikos ir jos teorijos plėtrai, tame tarpe ir suartinant skirtingų kriminalistikos mokyklų paradigmas. Čia mes matome vietą ir rimtas perspektyvas Lietuvos kriminalistikai, kuri išsaugojant geriausius Rytų Europos kriminalistikos mokyklos elementus, implementuojant kitų mokyklų pažangią patirtį gali tapti (ir tam tikra prasme jau yra) vienu iš realių Intermarium (Tarpjūrio) kriminalistikos mokyklos formavimosi proceso iniciatorių. Mūsų manymu šias problemas išspręsti gali tik nauja universali struktūrizuota bendros kriminalistikos teorijos plėtros tolimesnė koncepcija, kurioje būtų ne tik susistemintos ir verifikuotos esamos atskiros kriminalistinės teorijos, besiformuojančios koncepcijos, bet ir numatytos (prognozuojamos) tolimesnių tyrimų kryptys ir įžvalgos. Būtina išeiti už vienos kriminalistikos mokyklos (Rytų Europos) ribų ir siekti žinių konsolidacijos pasauliniame lygyje. Ši koncepcija, pagal analogiją, galėtų būti panaši į periodine cheminių elementų lentele, išlaikant savyje pagrindines prof. Hanso Grosso filosofines bei taikomąsias nusikaltimų tyrimo idėjas bei rekomendacijas ir prof. Rafailo Belkino koncepcijos teorines ir metodologines nuostatas, praturtinant jas šiuolaikinėmis žiniomis ir įžvalgomis. Tam yra būtinos ne kelių mokslininkų pastangos, bet platus koordinuotas tarptautinis bendradarbiavimas skirtingose formatuose, tame tarpe ir rengiant tarptautinius mokslinius projektus, bendrus vadovėlius ir monografijas. Vienu iš tokių jau veikiančių formatų yra Lietuvos kriminalistų draugijos inicijuoti tarptautiniai moksliniai kongresai „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“, kurie tapo puikia platforma mokslinių idėjų ir įžvalgų pagarsinimui ir diskusijai apie jas. Kitu formatu turėtų būti Europos nacionalinių kriminalistinių draugijų federacija, apie kurios steigimą kalbama jau 2017 m. Palangos memorandume ir kurio realizavimo pirmuoju žingsniu buvo 2021 m. pasirašytas šio memorandumo signatarų KHARKIV FOUNDATION ACT OF EUROPEAN FEDERATION OF NATIONAL ASSOCIATIONS OF CRIMINALISTS. Įmanoma ir tikslinga galvoti apie tarptautines kriminalistikos studijas, kurių absolventai taptų įvairių kriminalistikos mokyklų suartinimo ambasadoriais ir prisidėtų prie bendros Europos kriminalistinės erdvės kūrimo.
The article analyzes processes of formation and development of the general theory of criminalistics through the prism of science, emphasizing the contribution of the Eastern European School of criminalistics scientists – especially prof. Rafail Belkin. At the same time it is reminded that at the turn of the 19th and 20th centuries the theoretical foundations of criminalistics were laid by the so-called pioneers of forensic science with Hans Gross at the forefront. It is emphasized that although in recent years there has been an increase in interest in the process of formation and establishment of criminalistics at the turn of 19th and 20th centuries but Hans Gross’s theoretical attitudes and insights are insufficiently analyzed and evaluated. Although H. Gross’s textbook focused on the practitioners of those days interpreting and investigating crimes, he himself wrote that we also have a theoretical part in it. Are we deep enough in Gross’s ideas and are we able to evaluate and apply them creatively in the modern world? The general theory of criminalistics as an independent, structured part of the science of criminalistics was formed in the eastern European school of law and only there it has the status of a full-fledged independent structural element. based on harmony in the fundamental part of the criminalistics which defines not only the paradigms of this science, the level reached, but also the vector of development? Aren’t there any attempts (as in general in science) to include “foreign” elements into it and at the same time to fundamentally change its scientific paradigms and nature? It is safe to say that without a modern rethinking, evaluation and verification of the general structure and content of criminalistics theory, the criminalistics system we know (especially trying to incorporate any field of knowledge that can be used to interpret and investigate crimes) will become an amorphous body of knowledge without clear boundaries and the methodologies that unite them. The nature of criminalistics and its system return to the field of discussion again. One of the key issues in theory of criminalistics is its relationship and tension fields to forensic expertology and its theory. This problem still requires serious research and reflection, especially given that forensic expertology has not received widespread recognition. The concept of so-called auxiliary forensic disciplines and its links with criminalistics has not yet received due attention. The issues of convergence of different criminalistics schools and harmonization of their paradigms remain a sensitive issue. In some places criminalistics is not seen as an independent science but as an auxiliary complex of knowledge that develops depending on crime, its manifestation (dynamics, structure, tendencies) and the reaction of the state and society to it. Or maybe modern needs in the fighting crime bring entirely new challenges for this science? Recent criminalistics textbooks show that general theory of criminalistics or at least its essential elements are gaining ground not only in the models of the Eastern and Central European School of Law, but are also gaining increasing interest in other schools. In our opinion, a new school of criminalistics is already beginning to form between eastern European and Germanic schools (Intermarium) which can provide a harmonious impetus for the development of criminalistics and its theory, including bringing the paradigms of different schools closer together. Here we see a place and serious prospects for Lithuanian criminalistics which by preserving the best elements of the eastern European school of criminalistics and implementing the advanced experience of other schools can become one of the real initiators forming processes of the Intermarium school of criminalistics. In our opinion these problems can be solved only by a new concept universal structured further development of the general criminalistics theory which would not only systematize and verify the existing separate criminalistics theories and emerging concepts but also envisage (predict) directions of further research. It is necessary to go beyond one criminalistics school (eastern Europe) and strive for the consolidation of knowledge at the global level. This concept by analogy could be similar to a periodic table of chemical elements retaining the main prof. Hans Gross’ philosophical ideas of crime investigation and prof. Rafail Belkin’s theoretical and methodological provisions of concept, enriching them with modern knowledge. This requires not the efforts of several researchers, but extensive coordinated international cooperation in different formats, including the development of international research projects, joint textbooks and monographs. One of such already existing formats is the International Scientific Congresses “Criminalistics and Forensic Expertology: Science, Studies, Practice” initiated by the Lithuanian Society of Criminalists, which have become an excellent platform for the promotion and discussion of scientific ideas and insights. Another format should be the European Federation of National Criminalists’ Societies, which is being set up in 2017, in the Palanga Memorandum.