Susitikimai su praeitimi: [smuikininkas] Jonas Urba : mokslinė monografija
Rgrupė |
| Date |
|---|
2007 |
J. Urba - ilgametis Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro artistas, koncertmeisteris. Pokalbiuose su orkestro artistais, kolegomis, dirigentais atskleidžiama koncertmeisterio šiame teatre specifika ir pateikiamos J. Urbos charakteristikos. Šiame darbe, netyrinėjant konkrečios mokymo smuikuoti metodikos (tai - smuikininkų metodininkų sritis), norėta, kad J. Urbos portretas atskleistų meninės raiškos savitumo siekiančio smuikininko galių ištakas, dvasinių būsenų sutelktis ir pedagoginės išminties klodus. Todėl daug vietos skiriama smuikininko pedagogo mintims apie muziką, pedagogines smuiko mokymo problemas. Šioje mokslinėje monografijoje remtasi analitiniais archyvuose rastos medžiagos, asmeniniuose fonduose sukauptų dokumentų, žurnalistų fiksuotos muzikinės kultūros vertinimais, įvairaus amžiaus J. Urbos kolegų, mokinių pasisakymais, atsiminimais. Buvo stengiamasi pateikti kuo daugiau retų fotonuotraukų, įamžinusių išsibarsčiusius įdomiausius ne tik J. Urbos asmenybę, bet ir profesinio smuikavimo istoriją Lietuvoje atspindinčius istorijos puslapius, profesinės brandos tendencijų bei ryškiausių įtakos joms turėjusių asmenybių atšvaitus.
The chapter also includes a number of ideological requirements imposed on development of musical culture - they indicate what a complicated period it was, and what strength, will and endeavour were a must for young people seeking the profession of a violin player. J. Urba is a long-time orchestra artist and concertmaster of the Lithuanian Opera House. The author discloses the specific character of the concertmaster's work at the said institution and characterises J. Urba himself through conversations with orchestra artists, the musician's colleagues and orchestra directors. The present work was aimed, leaving alone analysis of particular violin teaching techniques (as this is a sphere for violin methodologists) at disclosing the origins of the powers that a violin musician seeking distinction in artistic expression has, as well as at unfolding concentrations of spiritual states and hidden deposits of pedagogical wisdom, through a portrait of J. Urba. Therefore, much attention is paid to the violin educator's ideas on music and educational problems related to teaching the violin. The monograph is based on analytical materials obtained from archives, documentaries stored in personal collections, evaluations of musical culture recorded by journalists, as well as on memories and speeches of different-age colleagues and pupils of J. Urba. The author had an aim to provide as much rarest photographic materials as possible, in order to record and summon up the most interesting and dissipated facts not on J. Urba's personality solely, but also pages depicting the history of professional violin playing in Lithuania, as well as reflections of professional development trends and the most prominent personalities who had impact on them.