Žmonių santykių ir genetikos ryšys

Žmogaus sveikata veikia daugelis veiksniu: ji priklauso nuo genu, aplinkos ir gyvenimo budo. Gal ir keista, bet žmogaus gyvenimo budas ir santykiai su aplinkiniais cia atlieka bene didžiausia vaidmeni. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis vidutiniškai žmogaus sveikata tik 10 procentu priklauso nuo medicinos paslaugu, 20 procentu nuo aplinkos, 20 procentu nuo genetikos ir net 50 procentu nuo gyvenimo budo ir tarpusavio bendravimo pobudžio. Kiekvienu individualiu atveju šie procentai gali skirtis, taciau šios bendros tendencijos byloja apie gyvenimo budo svarba sveikatai. Naujausi moksliniai tyrimai parod , kad musu genai gali nulemti žmogaus elgesi ir pasirinkima. Literaturoje pateikiami duomenys, kad moterys, kuriu cikle vyksta iprastiniai hormoniniai svyravimai ir ovuliacija, besirinkdamos vyra artimiems santykiams pasirenka atsižvelgdamos i specifinius veido, balso ir charakterio bruožus. Pasirodo, tai pasamoningai padeda pasirinkti genetiškai tinkamiausia busimo vaiko t va, kuris savo genu rinkiniu labiau skirtusi nuo jos pacios. O tai, kad nauja gyvyb iš abieju t vu gauna kuo skirtingesnius genus, salygoja geresne vaiko sveikata, stipresni imuniteta bei mažesne paveldimu ligu rizika. Egzistuoja ir atvirkštinis poveikio mechanizmas, nes ir išoriniai veiksniai gali veikti genus. Nauji moksliniai tyrimai parod , kad šiais veiksniais gali buti ne tik chemin s medžiagos ar maistas, bet ir dvasiniai: pozityvus emocinis nusiteikimas, geranoriškumas ir harmoningas bendravimas. Širdies elektrinis laukas paveikia kiekviena kuno lastele ir gali veikti kaip sinchronizuojantis signalas visoms lastel ms, panašiai kaip veikia radijo bangos. Ritmingai plakdama širdis sukuria interferencija, kai jos generuojami impulsai saveikauja su audiniu ir netgi genu magnetiniu lauku. [...]