Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės valdymas klimato kaitos kontekste

Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektorius yra viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau dėl natūralių procesų, kurie įtakoja išmetamųjų ir absorbuojamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, šio sektoriaus valdymas ir apskaita yra sudėtingi. Per pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpį priimtos ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklės sulaukė nemažai kritikos. Buvo identifikuota nemažai spragų, kurios lėmė netikslią sektoriaus apskaitą. 2011 m. Durbane vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Šalių konferencijoje buvo priimti apskaitos taisyklių pakeitimai antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui. Europos Komisija (EK) taip pat pasiūlė savo apskaitos taisykles ir ŽNPKM veiksmų planus. Tačiau šios taisyklės yra griežtesnės nei jau priimtos Durbane ir apima daugiau duomenų ir apskaitos sričių, todėl gali tapti našta valstybėms narėms (VN). ŽNPKM sektoriaus valdymo ir apskaitos sistema Lietuvoje pakankamai gerai funkcionuoja ir užtikrina kokybišką sektoriaus valdymą ir apskaitą. Tačiau analizuojant priimtus ir siūlomus sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, iškyla abejonių, ar sistema pakankamai efektyviai funkcionuotų įgyvendinus siūlomus pakeitimus. Atlikus kokybinį tyrimą (ekspertų pusiau struktūrizuotą interviu) ir kokybinę duomenų turinio analizę, daromos išvados, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti priimtus ir siūlomus ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, Lietuva gali susidurti su tam tikrais sunkumais – duomenų trūkumu ir neaiškios naujųjų taisyklių metodikos taikymu. Be to, gali prireikti papildomų priemonių bei išteklių: papildomo teisinio reglamentavimo, papildomų institucinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių – ekspertų, papildomų institucijų įtraukimo, ypatingai mokslo institucijų, kurių indėlio labai trūksta.

However, after analyzing the adopted and proposed sector accounting rules, there is a doubt whether the same system is going to function efficiently enough after the implementation of new accounting rules. The qualitative study (expert interviews) and qualitative analysis of the data showed that for the successful implementation of existing and proposed LULUC accounting rules, Lithuania may face some difficulties and might need additional tools and resources. Substantial difficulties – lack of data and methodology. In order to solve these problems Lithuania may require additional tools and resources: legal regulation, financial and human resources – experts; additional governmental institutions, educational institutions and institutes for necessary research.