Options
Vilniaus seimelio pasiuntiniai abiejų tautų Respublikos Seime 1717–1793 m
Jurgaitis, Robertas | Lietuvos edukologijos universitetas |
Date Issued |
---|
2011 |
Straipsnyje analizuojama Vilniaus seimelio pasiuntinių parlamentinė veikla Abiejų Tautų Respublikos (toliau – Respublikos) Seime 1717–1793 metais. Remiantis Respublikos Seimo dienoraščiais, oficialia dokumentacija, didžiausias dėmesys tyrime skiriamas Vilniaus seimelio pasiuntinių ordinarinėms (pasisakymams, konstitucijų projektų inicijavimui) ir ekstraordinarinėms (liberum veto teisės panaudojimui ir Seimo sesijų išardymo iniciatyvoms) parlamentinio aktyvumo formoms. Parlamentinei veiklai nemažai įtakos turėjo Vilniaus seimelio pasiuntinių statusas ir įtakingiausios pozicijos tarp LDK pasiuntinių. Straipsnyje siekiama atskleisti istoriografijoje iki šiol mažai tirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) seimelių pasiuntinių parlamentinės veiklos efektyvumo problemą.
It is necessary to distinguish the most active Vilnius dietine envoys who spoke fairly frequently, namely Jonas Antanas Horainas (Jan Antoni Horain) (who spoke 14 times at the 1746 diet, 10 at 1754 diet, and 13 at the 1764 diet), Jonas Benediktas Volskis (Jan Benedykt Wolski) (9 times at the 1735 diet), Liudvikas Tiškevičius (Liudwik Tyszkiewicz) (10 times at the 1780 diet), Adomas Čartoriskis (Adam Czartoryski) (16 times at the 1782 diet), and Tadas Korsakas (Tadeusz Korsak) (23 times at the 1790–1792 diet). One must remember that these forms of activity also affected the diet’s duration. Until the late 18th century, the Vilnius dietine envoys gave speeches in the diets often on the basis of dietine instructions and if the occasion afforded raised the demands fixed in these documents. In fact, the relatively small number of speeches shows that the dietine envoys did not have any opportunity to present the entire content of the dietine instructions. One more form of the radical envoy activity was to break up the diet by using the right of veto, which was especially rarely used by the Vilnius dietine envoys. On only one occasion did the Vilnius dietine envoys contribute to and become one of the most active initiators in breaking up a diet, i.e. the 1729 extraordinary Hrodna diet.