Hofstedės kultūrinių dimensijų sąsajos su socialinio darbo raida: Nepalo, Vokietijos ir Lietuvos atvejai

Abstract

Šiame straipsnyje pristatomos Hofstedės kultūrinės dimensijos: individualizmo-kolektyvizmo, galios distancijos dimensija, vyriškumo-moteriškumo dimensija (arba vertybių arba motyvacijos dimensija), neapibrėžtumo vengimo dimensija, ilgalaikės-trumpalaikės orientacijos dimensija ir pasitenkinimo- susivaržymo dimensija. Naudojantis šiomis dimensijomis galima apibūdinti visas kultūras ir naudoti šiuos duomenis nagrinėjant kultūras įvairiais aspektais: nagrinėjant sveikatos problemas, mandagumo taisykles, reagavimą į stresines situacijas ir t. t. Šiame straipsnyje aprašoma socialinio darbo istorija Nepale, Lietuvoje ir Vokietijoje. Pasitelkus prieš tai minėtą Hofstedės kultūrinių dimensijų teoriją, nagrinėjama socialinio darbo raida šiose šalyse ieškant paaiškinimų, kokią reikšmę socialiniam darbui daro šalies kultūra. Taip pat ieškoma atsakymų, kodėl vienose šalyse socialinis darbas populiaresnis nei kitose ir aiškinamasi, kokie veiksniai ar kultūrinės dimensijos galėjo lemti tokį socialinio darbo (ne)įsitvirtinimą. Pasitelkus antrinius duomenis galima matyti, kad ne visos kultūrinės dimensijos yra tiesiogiai susijusios su socialinio darbo raida. Aptariant Nepalo atvejį, socialinio darbo raidą geriausiai apibūdina individualizmo-kolektyvizmo dimensija, o Vokietijos ir Lietuvos atveju – galios distancijos ir motyvacijos dimensijos. This article involves an analysis of Hofstede’s cultural dimensions: the power distance index, individualism versus collectivism, the uncertainty avoidance index, masculinity versus femininity, long-term orientation versus shortterm orientation, and indulgence versus restraint. By using these dimensions, one can describe all cultures in the world. By using existing data, one can investigate how different cultures react to stressful situations, how politeness is understood in different situations, how people react to health problems, etc. This article focuses on the history of social work in Lithuania, Nepal and Germany. By using the previously mentioned Hofstede’s cultural dimensions theory and existing data, the history of social work in these countries is represented and analyzed. Moreover, the impact of culture on the establishment of social work in these countries is analyzed with a view towards answering the question of why social work is more popular and respected in some cultures than in others. By using secondary data sources, one can observe that not all of Hoftede’s cultural dimensions resonate with the development of social work. In the Nepalese case, there is an individualism/collectivism dimension, while in Lithuania and Germany the power distance and motivation dimension is more relevant.