Options
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pokyčiai dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo nutraukus paskolos sutartį
Date Issued |
---|
2020 |
Literatūra - išnašose.
Šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pokyčiai dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo nutraukus paskolos sutartį. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtos nutarties kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su galimybe reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų nutraukus paskolos sutartį, buvo prieštaringi. Todėl minėtoje nutartyje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad paskolos sutarties nutraukimo atveju skolininkas neturi pareigos mokėti sutartas mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, įnešė gerokai daugiau aiškumo ginčuose, kylančiuose iš paskolos teisinių santykių. Straipsnio tikslas – nekvestionuojant konkrečioje byloje pasiekto rezultato, įvertinti, kaip / ar kasacinio teismo suformuotas precedentas padės užtikrinti paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą ir teisėtus lūkesčius.
The purpose of this article is to assess the changes in the case law of the Supreme Court of Lithuania regarding the calculation of payment (profit) interest upon termination of a loan agreement. It should be noted that the interpretations of the court of cassation regarding the possibility to claim payment (profit) interest after the termination of the loan agreement were contradictory until the judgement of 25 May 2020 of the Extended Chamber of Judges of the Civil Cases Division of the Supreme Court of Lithuania. Therefore, the rule of interpretation of the law that in the event of termination of the loan agreement the borrower is not obliged to pay the agreed payment interest for the use of the borrowed money has brought much more clarity to disputes arising from the loan legal relationship. This article, without calling into question the result achieved in the context of a particular case, seeks to assess how/whether the precedent set by the court of cassation will ensure a balance of interests and legitimate expectations between the subjects of the loan agreement.