Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija Teisingumo Teismo jurisprudencijoje

The article analyses the impact of the EU Charter of Fundamental Rights on the development of the case-law of the European Court of Justice after the Lisbon Treaty. The codification of fundamental rights in EU law and the recognition of the Charter as a binding primary EU law of the highest level have determined the beginning of a new stage in the protection of fundamental rights concerning the caselaw of the European Court of Justice. Before the Lisbon Treaty, the European Court of Justice formed its case-law around the core of the fundamental rights protection system created by the Court itself. The Court used the instrument of general principles of EU law and based the interpretation of fundamental rights on common constitutional traditions and the international instruments’ protection of fundamental rights.

Straipsnyje analizuojamas ES pagrindinių teisių chartijos, kuriai 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi pripažintas privalomos pirminės ES teisės statusas, poveikis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo2 jurisprudencijos plėtojimui. Anksčiau Teisingumo Teismas savo jurisprudenciją formavo apie savo paties, remiantis bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautiniais pagrindinių teisių apsaugos instrumentais, sukurtą jurisprudencinį pagrindinių teisių apsaugos sistemos branduolį, tačiau po Lisabonos sutarties įsigaliojimo šio teismo išeities poziciją pagrindinių teisių apsaugos klausimais pirmiausia lemia ES pagrindinių teisių chartija – pirminis privalomas ES teisės aktas, kuriuo kodifikuota pagrindinių teisių apsauga. Teisingumo Teismo, kaip Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugos standartų sistemos aiškintojo ir plėtotojo, vaidmens bruožai išryškėja šiam teismui įtvirtinant Chartijos, kaip svarbiausio pagrindinių teisių šaltinio, reikšmę ir jos aiškinimo autonomiškumą, apibrėžiant Chartijos taikymo sritį ir tikslinant tos srities ribas, formuojant Chartijos ir kitų pagrindinių teisų apsaugos sistemų sąveikos jurisprudencinę sampratą (Chartija ir konstitucinė apsauga, Chartija ir EŽTK bei kiti tarptautiniai instrumentai), naudojant Chartiją kaip ES teisinio statinio kokybės užtikrinimo instrumentą, padedantį „išvalyti“ ES sistemą, pašalinant iš jos Chartijos standartų neatitinkančius išvestinės ES teisės aktus ar jų nuostatas, aiškinant Chartijoje įtvirtintus pagrindinių teisių apsaugos standartus.