Atstovavimas Europos Sąjungoje: sprendimų priėmimo efektyvumas ir valstybių lygybė
| Author(s) | |
|---|---|
Junevičius, Algis | Kauno technologijos universitetas |
Lietuvos Teisės universitetas |
| Date Issued |
|---|
2004 |
Būtina pažymėti, kad visi paminėti klausimai gali būti Išspręsti tik politinio kompromiso būdu. šiame straipsnyje siejama Išanalizuoti teisinį kompetencijos pasidalijimo mechanizmą ir atskleisti valstybių narių įtaką priimant sprendimus Europos Sąjungoje. Sprendimų priėmimas viršnacionaliniame lygmenyje yra labai sudėtingas. Parlamentinėse demokratijose pripažįstamas valdžios suskirstymas į tris sistemas. Tuo tarpu Bendrijos institucijų negalima griežtai suskirstyti j įstatymų leidžiamąsias ir vykdomąsias. Priimant sprendimus Europos Sąjungoje dalyvauja daugybė politinių subjektų, o patį procesą lemia įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai (karas Irake, nacionaliniai interesai ir t. t.). Tai daro pati sprendimų priėmimo procesą įdomiu tyrimo objektu. Straipsnio autorius neketina šią problemą atskleisti visapusiškai, tik nori atkreipti dėmesį į tam tikrus jos aspektus. Straipsnyje taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Straipsni sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojamos Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos ribos. Antrojoje dalyje aptariama nacionalinių valstybių įtaka priimant sprendimus ES.
Taking into account the aspects of Lithuania's situation it will have to delegate the part of legislation, prosecution, judicial and budgetary powers. And the second part discusses the influence of national states in the EU decision making process. The author concludes the Lithuania that does not hold the informal power in decision making process will be able to influence using relative power. The Nice model is the most favourable to achieve these goals. In this case the comparative power of Lithuania would be the biggest in the decision making process.