ICT application and innovative study techniques in erasmus students’ mobility schemes

The authors of the article aim to present Erasmus Exchange students’ experience and attitudes to types of study techniques applied in different educational institutions of host countries. The teachers’ considerations and observations are based on the research findings obtained through the questionnaire survey. The conducted research focuses on Erasmus Exchange Students’ self-evaluation of their study techniques, ICT application and reflections about the challenges they have encountered in study process. For collection of data the qualitative research method was applied. The paper also addresses a very important issue of interrelation between study techniques and their educational aims to motivate students in study process.

Studentų mobilumo skatinimas Europos Sąjungoje turėjo nemažą poveikį aukštajam mokslui Lietuvoje. Pastaraisiais metais vis daugiau aukštųjų mokyklų studentų iš Lietuvos išvyksta studijuoti pagal Erasmus mainų programą. Studentai, atvyksta mokytis į kitų šalių mokyklas, turėdami skirtingus užsienio kalbos įgūdžius, mokymosi patirtį bei lūkesčius. Jų bendravimas studijų proceso metu ir už jo ribų prisideda prie akademinės, kultūrinės bei kalbinės priimančios šalies aplinkos formavimo. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti Erasmus mainų studentų patirtį ir požiūrį į studijų metodus, taikomus priimančių šalių universitetuose. Autorių svarstymai ir įžvalgos yra pagrįsti Erasmus studentų anketinės apklausos tyrimų rezultatais, skiriant daugiausia dėmesio studijų metodų vertinimo, inovatyvių studijų metodų taikymo klausimams. Taip pat, nagrinėtos studentų ir dėstytojų komunikacijos formos ir koreliacija tarp inovacijų taikymo ir studentų motyvacijos studijų metu. Spartus technologijų vystymasis ir jų pritaikymas mokymo /mokymosi reikmėms tampa vienu iš pagrindinių šiuolaikinių mokslo iššūkių. IKT suteikia naujų mokymosi galimybių ir formų įvairovę, todėl yra svarbus mokymosi procesą įgalinantis veiksnys. Tačiau tyrimo rezultatai patvirtino tradicinių mokymo (si) metodų ir bendravimo formų vyravimą. Duomenų analizei buvo taikomas kokybinis (aprašomasis) tyrimo metodas.