Teisės "atsparumo" psichologijai fenomenas. Teisės ir psichologijos skirtumai ir jų reikšmė taikant psichologijos žinias teisėje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2007 |
Straipsnyje nagrinėjamas mokslinių psichologijos žinių panaudojimas teisės problemoms spręsti. Parodoma, kad problemų taikant specialias psichologijos žinias kyla dėl to, kad teisė turi „savo psichologiją" - savas psichologines nuostatas, kurios atsirado ir plėtojosi nepriklausomos nuo mokslinės psichologijos. Šios nuostatos - tai įstatymo leidėjų ir taikytojų prielaidos dėl žmonių, kuriems kuriamos ir taikomos teisės normos, psichologinių savybių. Straipsnyje nagrinėjamos minėtos psichologinės prielaidos, jų esmė, pobūdis, jų vieta priimant teisinius (teisės kūrimo ir taikymo) sprendimus. Parodoma, kad šios prielaidos glaudžiausiai susijusios su „nespecialiomis" psichologijos žiniomis-vadinamąja „sveiko proto"(„naiviąja", „praktine", „patirties", "liaudies") psichologija. Nagrinėjant šių prielaidų turinį parodoma, kad jos daugeliu atvejų neatitinka dabartinės mokslinės psichologijos žinių, suprimityvina ir iškreipia tikrus psichologinius reiškinius, neatspindi daugelio veiksnių, nuo kurių priklauso jų veikimas. Kaip tik šios teisės psichologinės nuostatos atstoja specialias psichologijos žinias ir trukdo jas taikyti teisėje. [...].
The report focuses upon problems arising when applying scientific psychological knowledge in solution of legal problems. It shows great disparity between universal necessity of psychological knowledge for low and very narrow real use of this knowledge. In fact psychology is actively used only in one branch of law - in the criminal law, much less in civil law. It is not used in all other branches of law. [...].