Žmogaus kūno samprata: tarp Kinijos ir Vakarų, arba kodėl lietuviams prireikė "taidzi"?
| Author | Affiliation |
|---|---|
Poškaitė, Loreta |
| Date |
|---|
2006 |
Tyrimo objektas - žmogaus kūno samprata kinų kultūroje ir lyginamuosiuose sinologijos tyrinėjimuose, vakarietiškųjų mąstymo stereotipų įtaka jai. Tikslas - parodyti dualistinio pasaulėvaizdžio netinkamumą kūno sampratai kinų kultūroje suvokti; taip pat užčiuopti naujus šiuolaikinėje Vakarų kultūroje besiformuojančius požiūrius į žmogaus kūną, kurie galėtų padėti kitaip, įvairiau pažvelgti ir į kūną kinų kultūroje, o kartu savaip paaiškintų rytietiškų psichofizinių praktikų populiarumo Vakaruose priežastis. Tyrimo metodai: analitinis, kritinis, naratyvinis, lingvistinis. Išvados: viena svarbiausių kūno sampratos ypatybių, pabrėžiamų ir tradicinėje kinų, ir šiandieninėje Vakarų kultūrose, yra jo transformatyvumas, kitaip sakant, požiūris į jį ne kaip į duotybę, o kaip į galimybę - taigi kaip į tobulesnio, visavertiškesnio gyvenimo siekio atspirties tašką.
The article concentrates on the concept of the human body in Chinese culture, as it is reflcted in the comparative sinological studies and influenced by the stereotypes of Western thinking, especcialy the dualistical one, according to which the body is ussualy analized in opposition to the mind or spirit. The article demonstrates the inappropriateness of such dualistical attitude for the analysis of human body in traditional Chinese culture and searches for the more appropriate possible approach to it as to be common to traditional Chinese and postmodern Western culture. One of the common views is the idea about the transformativity of the body, according to which the body is conceived of as a possibility or the way to the more perfect, integral and holistical life and experience.