Mediacijos instituto teisinio reguliavimo tobulinimas: nuo profesinės savivaldos teisės mediatoriams suteikimo iki privalomosios mediacijos modelio pokyčių
| Date |
|---|
2024 |
Atsižvelgdama į 2022 m. atliktame privalomosios mediacijos šeimos ginčuose galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinime pateiktas ekspertų rekomendacijas, 2024 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija inicijavo Mediacijos įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimus. Jais tobulinamas nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje taikomas privalomosios mediacijos modelis, be kita ko, išplečiant mediatorių, teikiančių valstybės finansuojamos privalomosios mediacijos paslaugas, funkcijas. Lietuvos mediatorių rūmams suteikiamas institucijos, įgyvendinančios mediatorių savivaldą, statusas ir tobulinamas mediacijos proceso teisinis reguliavimas, detalizuojant ir išgryninant tam tikras specifines, iki šiol praktikoje kėlusias neaiškumų nuostatas. Pokyčiais, kurie pristatomi ir vertinami šiame straipsnyje, siekiama mediacijos paslaugų kokybės gerinimo ir mediatoriaus profesijos stiprinimo. Sistemiškai vertinant galimą jų poveikį tolesniam mediacijos instituto vystymuisi Lietuvoje, analizuojami ir iššūkiai, kurie galėtų apsunkinti šių pokyčių tikslo pasiekimą.
The Ministry of Justice of the Republic of Lithuania initiated amendments to the Law on Mediation and other related legal acts in 2024 following the expert recommendations presented in the ex-post evaluation of the impact of the existing legal regulation on mandatory mediation in family disputes, conducted in 2022. The new legal regulation improves the existing model of mandatory mediation applied in Lithuania since 1 January 2020, including additional functions for mediators providing state-funded compulsory mediation services. It also confers on the Lithuanian Chamber of Mediators the status of an institution implementing the self-government of mediators. The amendments also improve the legal regulation of the mediation process by specifying and refining certain specific provisions that have raised uncertainties in practice so far. The changes that are presented and evaluated in this article are aimed at improving the quality of mediation services and strengthening the credibility of the mediator’s profession. Systematically assessing their possible impact on the further development of the institute of mediation in Lithuania, the challenges that could complicate the achievement of the goal of these changes are also discussed.