Evaluation of the implementation of national export developement strategy
Dzemydaitė, Giedrė | Vilniaus universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
As a result of globalization and the changing business environment a lot of business companies have to undergo a deep transformation process to become more international in their export. Export is a key determinant in achieving economical growth of the state and a higher level of competition in the domestic market, but there is no proof that export promotion made by the state is efficient to stimulate export activities. The article aims to evaluate Export Development Strategy of the Republic of Lithuania for 2009-2013 and its implementation. The article evaluates the implementation of export strategy of the Republic of Lithuania through a survey and measures the production capacity of the industrial sector in Lithuania. The research findings show that a small part of industrial companies could effectively facilitate the state export encouragement measures because of their lack of production capacity.
kad valstybės eksporto skatinimo politika yra efektyvi ir sukelia veiksmingą grįžtamąjį ryšį šalies ekonomikai. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad pagrindiniai veiksniai, skatinantys įmones eksportuoti efektyviai, labiau susiję su įmonių kompetencijos sritimis, ypač tokiomis kaip marketingas ir tarpkultūrinė komunikacija. Būtent šių sričių visapusišku išmanymu pasižymi eksportuojančios įmonės. Toks požiūris prieštarauja į išteklius orientuotų kompanijų požiūriui ir reikalauja daugiau tyrimų ir mokslinės literatūros analizės eksportuojančių įmonių dinaminių išteklių ir įmonių kompetencijų srityse. Be to, produktyvumas yra vienas iš eksportuojančių įmonių sėkmės veiksnių, tiriamas šiame straipsnyje. Lietuvos eksporto plėtros strategija 2009–2013 m. orientuota į tris pagrindines veiklos sritis: naujų eksporto partnerių paieška, eksportuojančiųjų įmonių veiklos efektyvumo didinimas, investicijų skatinimas. Paslaugų sektorius Strategijoje laikomas prioritetu. Tačiau nepagrįsta, kodėl paslaugų sektorius, kuris nebūtinai gali užtikrinti aukštą ekonomikos pridėtinę vertę ilguoju laikotarpiu, turėtų būti laikomas prioritetiniu. Atlikta 130 Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausa parodė nepakankamą Lietuvos eksporto plėtros priemonių išnaudojimą. Apie 14 % pramonės įmonių eksporto skatinimo priemones finansavo iš savo asmeninių lėšų. Tai rodo nepakankamą informacijos sklaidą verslo sektoriui apie galimybes gauti valstybės dotacijas bei santykinai dideles laiko sąnaudas administruojant valstybės paramą, ypatingai atsižvelgiant į sparčius tarptautinių rinkų paklausos pokyčius. Šios sritys turi būti tobulinamos. Kitas aspektas, dėl kurio nepakankamai efektyviai išnaudojamos Lietuvos eksporto plėtros priemonės, – jos tik iš dalies atitinka įmonių lūkesčius. [...]