Globalizacija ir leksikos pokyčiai politiniame diskurse
Klaipėdos universiteto leidykla |
Straipsnyje nagrinėjami ryškesni politiniame diskurse vartojamos leksikos pokyčiai, aptariami svarbesni šiuos pokyčius lemiantys ekstralingvistiniai ir interlingvistiniai veiksniai. Analizuojamas anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, poveikis leksikos, ypač skolinių, vartosenos tendencijoms politiniame diskurse. Tirta apskritai politiniame diskurse vartojama lietuvių ir svetimų kalbų leksika. Nagrinėjami skoliniai, sudarantys nevienalytį leksikos sluoksnį. Vieni iš jų yra svetimybės, paprastai iš anglų kalbos ir turinčios lietuviškų atitikmenų, kiti – tarptautiniai žodžiai. Politiniame diskurse vartojama leksika vertinama ir lietuvių kalbos normų atžvilgiu. Pagrindinis leksikos faktų šaltinis – politikų, politikos apžvalgininkų, politologų, diplomatų, ambasadorių ir kt. sakytinė kalba viešojoje vartosenoje.
internationalisms springing from the English language are becoming more commonplace; internationalisms are attributed new meanings, based on their English definition and, finally, there is an increasing use of so-called loan translations from the English language. The analysis showed that some international terms that feature in political discourse become determinologized, i.e. end up being used in a figurative sense only. This holds especially true for terminology used figuratively in medical, biology, economics, finances etc.