Ikiteisminio tyrimo tyrėjo profesionalumo apibrėžties dilema ikiteisminiame tyrime (arba kokia profesionalumo vertė?)

Šiame straipsnyje nagrinėjama ikiteisminio tyrimo pa reigūno profesionalumo apibrėžties dilema. Nors žmogiškųjų išteklių valdym o sferoje profesionalumo kategorija nėra nauja, pastebimos inovatyvios idėjos konstruojant profesio nalumo kategoriją. Todėl teigtina, jog šiuolaikinio profesionalumo apibrėžties dilemos ir aktualijų nag rinėjimas sąlygotas pasaulyje vyraujančių naujų idėjų apie inovatyviojo profesionalumo suvokimą ir reikšmę. Įsivyravusios „naujojo profesionalumo“ policijos veikloje nuostatos sudaro pagrįstas priel aidas išsamiau ir tiksliau nagrinėti profesionalumo ikiteisminiame tyrime kategoriją Lietuvoje, taip pa t prognozuoti/projektuoti galimą jo turinį – komponentus, tuo pačiu sudaryti sąlygas tyrėjo prof esinio identiteto vystymuisi. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje nagrinėjama profesionalumo ikiteisminiame tyrime apibrėžtis ir vertinimo dimensijos. Antrojoje dalyje pristatoma galimi prof esionalumo ikiteisminiame tyrime kompoziciniai elementai. Pritaikant modeliavimo nuostatas, ikiteis minio tyrimo tyrėjo profesionalumo struktūra galėtų būti sudaryta iš santykinai trijų kompozicinių elem entų: (1) aiškiai apibrėžtų reikalavimų užimti tyrė jo pareigas (kvalifikacija); (2) mechanizmo, kaip tobu linti turimą kompetenciją, ypatumų ir jų analizės; (3) turimų ir udytinų asmeninių savybių, kurios lemtų p rofesionalų tyrėjo pareigų atlikimą, visumos ir jų analizės.

The professionalism category is not new in the sphe re of human resource management. Modern professional category should be understood more wid ely: this is an important analysis of professionali sm content. Professionalism – is a personal qualificati on and continuous competence development. In addition to these two components the integral struc tural part of professionalism could be personal qualities, focused on a particular profession; enab ling a person to achieve the best result. Monitoring and analyzing the situation, a little bi t more attention is paid to the individual activity issues of the investigator (workload, qualification requirements, wage and other organizational concerns), the author had the idea to purposefully structure the content of investigator professionali sm (after adapting the modeling provisions, and analyz ing the professionalism categories). When examining the structure of pretrial investiga tor's professionalism, the author rightly states that the investigator's professionalism content cou ld consist of three components: (1) clearly defined requirements to hold investigator's office (qualifi cation); (2) features and analysis of a mechanism showing how to improve the existing expertise, (3) the whole and analysis of personal qualities (which the investigator possess and some still to be acqui red) that would influence the professional executio n of investigator’s duties. This structure is present ed after the systemization of various examples of p re trial organization issues on the basis of the resul ts of the research carried out in 20112016, which analyzed the activities of pretrial investigator. It should be noted that the definition of pretrial investigator’s professionalism and its content anal ysis would be appropriate, because (1) it would all ow to form clearly and comprehensively the formal crit eria necessary for the investigator's activities; ( 2) it would ensure continuous, targeted competency develo pment; (3) it would allow to evaluate what would be the whole of personal qualities helping in this work and how such qualities should be developed. Finally, it would help to compose the professional profile of pretrial investigator and understand wh at kind of professional staff is required in pretrial investigation.