Review of approaches towards FDI: driving forces and plausible consequences

The article analyzes the impact of FDI on economic growth and development of a host country in various conditions. Different sets of driving forces characteristic for certain stages of development of FDI receiving country are being considered. As the final aim of the critical analysis of contemporary theoretical and empiric findings the authors see the discovery of consistent patterns. Several FDI theories are reviewed in the article. The effects of FDI in developing countries are especially highlighted. The disparity between theoretical and empirical findings is taken into account: negative and positive aspects of FDI impact on countries that are on the path of development are revealed and interpreted. The authors conclude that the nature of the effects of FDI is mainly determined by specific characteristics of the developing countries, such as market structure, level of capital attainability and its absorptive capacity and others. Together with the development of the recipient country, FDI driving forces and outcomes transform.

Daugelyje pereinamosios ekonomikos šalių tiesioginės užsienio investicijos, vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, buvo ir yra laikomos svarbia produktyvumą, ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Toks palankus požiūris į tiesiogines užsienio investicijas (toliau – TUI) lėmė daugelio valstybių ekonominę užsienio kapitalo politiką: besivystančios šalys visokeriopai skatina tarptautinio kapitalo srautus, suteikdamos tiek mokestines lengvatas, tiek išskirtines strateginio investuotojo teises privatizuojant svarbius valstybės objektus. Tačiau tam tikri atvejai verčia abejoti, ar TUI visada užtikrina produktyvumo augimą, parduodamų prekių ir suteikiamų paslaugų kokybės bei kiekio didėjimą. Nepaisydami dominuojančio pozityvaus požiūrio kai kurie mokslininkai įrodinėja, jog užsienio kapitalo poveikis šį kapitalą įsileidžiančiai šaliai tam tikrais atvejais gali ne tik neduoti laukiamo efekto, bet, priešingai, stabdyti vietinio ūkio ekonominę plėtrą.
Šiame straipsnyje kaip tik nagrinėjama, kokios varomosios jėgos lemia užsienio kapitalo srautų dydį ir kryptis bei kokios pasekmės yra tikėtinos užsienio kapitalui įsiliejus į konkurencinę, monopolinę arba oligopolinę ūkio šaką. Autorės kritiškai analizuoja pagrindines TUI judėjimo teorijas. Straipsnyje keliami vietinių bei užsienio investicijų suderinamumo klausimai, gvildenama finansinio sektoriaus išsivystymo lygio bei TUI poveikio ekonominiam augimui ryšio problemos. Pabrėžiama, jog atskirų užsienio kapitalo srautų poveikis kai kurioms šalies recipientės ūkio šakoms gali būti ne tik priešingas, bet ir laikui bėgant keisti savo kryptį arba poveikio stiprumą, t. y. kai kuriais atvejais TUI teigiamai veikia kapitalą priimančią šaką, o kai kuriais – neigiamai; laikui bėgant bei vykstant ūkio transformacijoms teigiamą TUI poveikį gali pakeisti neigiamas. Apibendrinant galima pasakyti, kad užsienio kapitalo atėjimas į besivystančią šalį neturėtų būti besąlygiškai skatinamas, kadangi tam tikrais atvejais vietinės šalies ekonomikos augimas gali būti stabdomas. Konkurencinių, technologinių bei kitų sąlygų, kuriomis užsienio kapitalas veikia rinkoje, specifika turi didelės įtakos bendram atskirų TUI srautų poveikiui vietinės ekonomikos plėtrai.