Prigimtinė teisė ir demokratija

Šio darbo tikslas – kuo aiškiau ir įvairiapusiškiau apibrėžti prigimtinės teisės sąvoką, atskleisti jos svarbą demokratinėse šalyse analizuojant kai kurių valstybių aukščiausius įstatymus – konstitucijas. Apie prigimtinę teisę kalbėjo įvairiais teisės genezės laikotarpiais tokie veikėjai: Tomas Akvinietis, priklausantis katalikiškos prigimties teisės teorijai, Dž. Lokas, Žanas Žakas Ruso, Imanuelis Kantas, priskiriami statiškajai koncepcijai, ir kt. Šią temą gvildena ir šių dienų teisės teoretikai. Vadinasi, prigimtinės teisės problema buvo ir tebėra aktuali. Darbe bandoma aiškintis, kiek svarbi prigimtinė teisė buvo ir yra teisės mokslo teorijoje ir gyvenime. Darbą rašant naudoti lyginamasis, istorinis ir loginis metodai.

There are many low theories interpretating phenomenom of natural law. Despite they are different, there can be found original and distinctive thoughts about natural law. One of the most famous philosopher of Middle ages, who tried to explain natural law according to God, is Thomas Aquinus. Another theorists John Locke and Kant denied Thomas Aquinus’ theory and said that natural low origins not from God, but from things which we can be explained by common sense. Natural law is a basic pillar of democracy. It is laid down in the most important national law – Constitution. As a vivid example of perfect democracy, where natural law acts as a fundamental social phenomenon, could be United States of America and France. Those states are instances for other democracies because of their basic documents, for example Declaration of Rights of Man and of the Citizen of French and Constitution of USA. Natural law declared in those documents seems to be the reason for just and equal democratic society.