Tautinės mažumos Lietuvoje: studija
Author(s) | |
---|---|
Klimanskis, Simonas | Nenurodyta |
Ivanauskas, Vilius | Nenurodyta |
Kazėnas, Gediminas | Nenurodyta |
Keršanskas, Vytautas | Nenurodyta |
Legatas, Šarūnas | Nenurodyta |
Date Issued |
---|
2017 |
Šioje studijoje analizuojama tautinių mažumų padėtis Lietuvoje, didelis dėmesys skiriamas gausiai tautinių mažumų gyvenamam Pietryčių Lietuvos regionui. Remiantis analizės rezultatais parengta tautinių mažumų politikos 2018–2027 m. veiklos strategija, taip pat aprašytas šios strategijos įgyvendinimo mechanizmas, pateikta jo schema ir strategijos įgyvendinimo vertinimo metodika su konkrečiais rodikliais, kurie leistų įvertinti pažangą. Pirmiausia, kalbant apie tautinių mažumų padėtį, reikia pažymėti, kad tarptautinėje teisėje tautine mažuma ar tautine bendrija pripažįstama asmenų grupė, gyvenanti konkrečios valstybės teritorijoje, sudaranti mažiau nei pusę jos gyventojų ir išsiskirianti iš daugumos savo objektyviais bei subjektyviais bruožais, t. y. savo kalba, religija, papročiais, kultūra. Daugelis valstybių savo nacionalinėje teisėje tautines mažumas sieja būtent su šiais bruožais. Lietuvos Konstitucija garantuoja tautinėms bendrijoms teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, šalis yra pasirašiusi įvairias konvencijas, kurios gina tautinių mažumų teises, į nacionalinę teisę perkėlusi visus tarptautinius įsipareigojimus. Lietuvoje tautinės bendrijos turi galimybę įgyti išsilavinimą gimtąja kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos, įstatymai joms numato žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų ir asociacijų laisvę. Todėl, bendrai vertinant, tautinių mažumų padėtis Lietuvoje gera. Tačiau pastebėtina, kad dalyje Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos formuojamas skeptiškas požiūris apie Lietuvą, matomas palankumas ir prioritetas Rusijos oficialiajai pozicijai. Taip pat kai kurios tautinių mažumų žiniasklaidos priemonės neturi pakankamų galimybių sudaryti sąlygas šioje žiniasklaidoje dirbantiems žurnalistams, redaktoriams kelti savo profesinę kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose, seminaruose. O dabartinės geopolitinės situacijos kontekste žiniasklaidos vaidmuo, kuri, pateikdama kokybišką ir objektyvią informaciją, gali būti atsvara priešiškai propagandai ir dezinformacijai, yra itin svarbus. Todėl reikia finansiškai remti tautinėms mažumoms Lietuvoje skirtas žiniasklaidos priemones, įgyvendinti informacinio raštingumo ir atsparumo propagandai iniciatyvas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiandieninė TBT, kuri kaip patariamoji institucija, atstovauja tautines mažumas Lietuvos tautinių mažumų politikos koordinavimo klausimais, nevisavertiškai atlieka savo funkciją, todėl siekiant kokybiškesnio tautinių mažumų atstovavimo būtina reformuoti šią institucija. Taip pat reikia didinti finansavimą Tautinių mažumų departamentui, nes dabartiniai riboti resursai neleidžia departamentui išpildyti visų savo kompetencijoje esančių galimybių. Nors pagal pasaulines ir ES šalių narių tendencijas Pietryčių Lietuvos regionas turėtų būti labiausiai tolygiai ekonomiškai išvystytas dėl prie jo esančios valstybės sostinės kaip ekonominio centro, tačiau šio regiono situacijos analizė rodo, kad yra atsilikimas nuo šalies vidurkio pagal tokius rodiklius kaip 73 tiesioginės užsienio investicijos, verslumo lygis, nedarbas, vidutinis darbo užmokestis, ypač tosiose savivaldybėse kaip Šalčininkų rajonas. Todėl būtinas didesnis valstybės įsitraukimas į šio regiono vystymąsi. Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant spręsti minėtas problemas, parengtoje tautinių mažumų politikos 2018–2027 m. veiklos strategijoje yra iškelti tokie tikslai: gerinti tautinių mažumų informacinę erdvę ir stiprinti tautinių mažumų žiniasklaidą; gerinti tautinių mažumų interesų atstovavimą; didinti Pietryčių Lietuvos regiono socialinį ir ekonominį išsivystymą; stiprinti Pietryčių Lietuvos regiono konkurencingumą per švietimą, kultūrą; stiprinti bendruomeniškumą Pietryčių Lietuvos regione. Kiekvienam iš šių tikslų pasiekti yra numatyti konkretūs uždaviniai. Svarbu pažymėti, kad į Pietryčių Lietuvos regioną orientuoti tikslai gali būti vienodai tinkami tiek ir kitiems šalies regionams, kur gyvena skaitlingesnės tautinių mažumų bendruomenės, tiek visai Lietuvai, siekiant tolygios ir tvarios šalies regionų plėtros, todėl jų įgyvendinimas nebūtinai turi apsiriboti konkrečiai Pietryčių Lietuvos regionu. Įgyvendinant Strategiją dalyvaus Tautinių mažumų departamentas, Vidaus reikalų, Ūkio, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijos, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių rajonų savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Strategijos tikslai ir uždaviniai bus įgyvendinami vadovaujantis Nacionaline pažangos programa, Vilniaus regiono plėtros planu ir kitais vidutinės trukmės planavimo dokumentais. Strategijos įgyvendinimą koordinuos Tautinių mažumų departamentas. Tikimasi, kad atsakingas Strategijos įgyvendinimas per artimiausią dešimtmetį prisidės prie gausiai tautinių mažumų apgyvendintiems regionams aktualių problemų sprendimo, paskatins šių regionų socialinį ir ekonominį vystymąsi, užtikrins geresnę tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, artu leis išsaugoti jų tapatumą.
This study analyses the situation of ethnic minorities in Lithuania with a particular focus on a region of South-Eastern Lithuania densely populated by ethnic minorities. Based on findings, the strategy 2018-2027 for policy on ethnic minorities is developed and an implementation mechanism described. Along with the mechanism scheme, the study offers an evaluation methodology with specific progress indicators. The international law defines an ethnic minority or an ethnic community as a group living in a state, which constitutes less than a half of the state’s total population and differs from the majority by objective and subjective features such as language, religion, customs, culture etc. Many states use these characteristics to distinguish ethnic minorities in their national legislation. The Constitution of Lithuania guarantees ethnic minorities’ rights to cherish their language, culture and traditions. The country has signed conventions for protection of rights of ethnic minorities and integrated its international commitments to the national law. Ethnic minorities in Lithuania have an opportunity to acquire education in their native tongue from a pre-school to a higher school; laws stipulate their freedom of expression, media, assembly, and association. It sums up in a generally good situation for ethnic minorities in Lithuania. However, a part of Russian-language media in Lithuania forms a sceptical attitude towards Lithuania, there is seen a favourability and priority for Russian’s official position. As well as some media outlets of ethnic minorities have no capacity to facilitate advanced training for their journalists or editors by participating in educational sessions. Notably, quality media play a role of particular importance in outbalancing hostile propaganda and misinformation in current geopolitical situation by spreading impartial information. Therefore, Lithuanian media targeting ethnic minorities should be supported by implementing media literacy and propaganda immunity initiatives. Situated around the capital city which is the economic core of the country, the South-Eastern region could be the most economically developed part of the country according to global and EU trends. Yet, the analysis of the region indicates that it fares below the country’s average by indicators such as foreign direct investments, entrepreneurship, unemployment, and average wage, especially in e.g. Šalčininkai district. The region is badly in need of more active government’s engagement in its development. With these aspects and challenges taken into consideration, the proposed strategy 2018–2027 for policy on ethnic minorities includes following objectives: to improve the informational environment of the ethnic minorities and reinforce their media; to improve representation of ethnic minorities’ interests; to promote the social and economic development of the region of South-Eastern Lithuania; to boost South-Eastern Lithuania’s competitiveness through education and culture; to strengthen community development in South-Eastern Lithuania. Implementation of each objective includes specific tasks. Importantly, objectives proposed for South-Eastern Lithuania are also suitable for other regions with numerous ethnic minority populations and for the entire country to enable well-balanced and sustainable development of all regions. The implementation thus does not need to be restricted to the South-Eastern region. The Department of Ethnic Minorities, the Ministries of Interior, Economy, Education and Science, and Culture, municipalities of Vilnius, Trakai, Šalčininkai and Švenčionys districts, NGOs, and other entities and individuals shall contribute to the implementation of the Strategy. The Strategy’s objectives and tasks shall be implemented in the framework of the National Progress Programme, the Development Plan for Vilnius Region and other mid-term planning documents. The Department of Ethnic Minorities shall coordinate the implementation. If properly implemented, the aspiration of the Strategy is to make a decade-long contribution to resolving issues of regions with large ethnic minority populations and encouraging the social and economic development of these regions by ensuring ethnic minorities’ better integration into the social, economic and cultural life of Lithuania and, at the same time, preserving their identities.