Wiedza przeciętnego człowieka a wiadomości specjalne
Author | Affiliation |
---|---|
Jaworski, Ryszard |
Lietuvos teisės universitetas |
Date |
---|
2000 |
Apibendrindamas autorius teigia, kad per pastaruosius metus beveik nepakito teisėjų „nepriklausomas įrodymų vertinimas" ir aiškiai matomos teisėjų profesinio rengimo spragos. Teisės studijose, o ir vėliau iš esmės tik formaliai nagrinėjamos įrodinėjimo proceso procedūros ir įrodymų vertinimo klausimai. Dėl didaktinių užsiėmimų stokos šiais klausimais pradedantys teisėjai turi remtis savo vyresniųjų kolegų patirtimi, kurie savo praktines žinias įgijo tokiu pat būdu. Dėl to teisėjai daugiausia vadovaujasi keturiasdešimties metu senumo teorinėmis žiniomis. Todėl neretai teismai labai atsargūs dėl savo kompetencijos vertinant tam tikrus įrodymus ir stengiasi kaskart išnaudoti eksperto žinias. Autorius teigia, kad. egzistuoja tam tikra nekompetencijos riba, kuria peržengęs teismas jau gali atrodyti nekompetentinga institucija, nes skiria ekspertizes, kai užtenka eilinio žmogaus žinių. Autorius teigia, kad tikslingiausia praplėsti kriminalistikos kursą teisės studijose.
The range of the notion ,,special knowledge" is of paramount importance for the expert appraisal. Polish literature is dominated by the view that this is the information exceeding the knowledge and life experience of an average person. The judicial practice (concerning trafic accidents and documents) shows that the offices of the system of justice too often nominate experts, which denotes that particular issues are unnecessarily qualified as requiring special knowledge. The paper presents results of research and examples confirming such an opinion. Such practice results in overburdening the experts with unnecessary work and extends the evidence procedures.