Druskos vartojimą mažinančių intervencijų veiksmingumas

Tikslas – pristatyti Higienos instituto atlikto trumpojo vertinimo „Druskos vartojimą mažinančių intervencijų veiksmingumas“ rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių publikacijų paieška atlikta duomenų bazėse PubMed, EBSCO, Cochrane, ResearchGate ir MDPI. Į šią apžvalgą įtrauktos 2010–2022 m. anglų kalba publikuotos sisteminės apžvalgos, kuriose analizuojamas intervencijų, mažinančių suaugusiųjų, vaikų bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų druskos suvartojimą, veiksmingumas. Rezultatai. Iš viso rasti 2 492 straipsniai, iš jų atrankos kriterijus atitiko ir į apžvalgą įtrauktos 6 sisteminės apžvalgos. Nustatyta, kad intervencijų tipas ir veiksmingumas atskiruose tyrimuose ir tarp skirtingų tikslinių grupių reikšmingai skyrėsi. Didžiojoje dalyje tyrimų vertintos intervencijos, vykdytos tarp suaugusiųjų, 2 sisteminėse apžvalgose vertintos tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų vykdytos intervencijos. Intervencijų veiksmingumas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vertintas visose į apžvalgą įtrauktose sisteminėse apžvalgose. Daugelis tyrimuose vertintų intervencijų turėjo įtakos įvairių su druskos vartojimu susijusių rodiklių – suvartojamos druskos kiekio, maisto produktų pasirinkimo, druskos naudojimo gaminant maistą, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo – pokyčiams. Vaikams veiksmingiausios buvo ugdymo įstaigose ir namuose taikomos intervencijos (švietimo apie tinkamą mitybą įtraukimas į mokymo programą, tėvų įsitraukimas), o suaugusiesiems – švietimo intervencijos, vykdomos bendruomenės lygiu ir per žiniasklaidos kampanijas, bei privalomas maisto produktų sudėties keitimas. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims taikomos intervencijos dažniausiai nesiskyrė nuo bendroje populiacijoje vykdomų intervencijų, tačiau dažniau buvo atliekamos sveikatos priežiūros įstaigose. Maisto sudėties keitimo intervencijos, kuriomis siekta mažinti druskos kiekį vartojamame maiste ir naudoti druskos pakaitalus gaminant maistą, įgyvendinamos kartu su švietimu ir informuotumo didinimu, buvo veiksmingesnės, nei atskirai vykdomos maisto produktų sudėties keitimo intervencijos. Individualiai ar grupėse vykdomos švietimo intervencijos visose sisteminėse apžvalgose įvertintos kaip veiksmingos mažinant druskos suvartojimą bei didinant suaugusiųjų ir vaikų informuotumą. Ilgesnį laiką vykdytų intervencijų metu gauti geresni rezultatai, o didžiausias veiksmingumas nustatytas vykdant intervencijas, kurių trukmė siekė 12 mėnesių ir ilgiau. Žiniasklaidos kampanijos veiksmingai skatina vartotojus skaityti maisto produktų etiketes, atkreipiant dėmesį į druskos kiekį produkte, ir mažinti pridėtinės druskos kiekį gaminant maistą. Tyrimai, kuriuose vertintas žiniasklaidos poveikis maisto pramonei, siekiant keisti maisto produktų sudėtį mažinant druskos kiekį juose, neatskleidė reikšmingo veiksmingumo. Daugelis maitinimosi aplinkos gerinimo intervencijų atliktuose tyrimuose taip pat buvo veiksmingos mažinant druskos suvartojimą ir didinant vartotojų informuotumą. Nustatyta, kad maisto ženklinimas ir labai didelis akcizo mokestis gali padėti reikšmingai sumažinti druskos suvartojimą ir išsaugoti daugiau kokybiško gyvenimo metų, lyginant su kitomis vertintomis intervencijomis. Nustatyta, kad daugiakomponentės druskos mažinimo intervencijos yra veiksmingesnės už bet kurią intervenciją, įgyvendinamą atskirai. Dažniausiai daugiakomponentės intervencijos apėmė skirtingas švietimo ir maisto produktų sudėties keitimo intervencijas, tačiau aptikta ir maitinimosi aplinkos gerinimą apimančių intervencijų. Galimybės apibendrinti daugiakomponenčių intervencijų rezultatus buvo ribotos, kadangi jas sudarantys komponentai tarp tyrimų reikšmingai skyrėsi. Apibendrinimas. Didžiausias druskos suvartojimui mažinti taikomų intervencijų veiksmingumas nustatytas tais atvejais, kai intervencijos buvo pritaikytos tikslinei grupei ir apėmė kelis skirtingo tipo komponentus. Visgi apžvelgti duomenys parodė, kad pavienės intervencijos taip pat gali padėti veiksmingai mažinti suvartojamą druskos kiekį (pvz., individualios ir grupinės švietimo intervencijos), tačiau jų įtaka bendram druskos suvartojimui visuomenėje yra mažesnė.

Objective. To present the results of the evaluation „Effectiveness of Interventions to Reduce Salt Consumption“ conducted by Institute of Hygiene. Methods. Scientific publications were searched in databases PubMed, Cochrane, EBSCO, ResearchGate and MDPI. The following search criteria were applied: systematic reviews published in English language within a timeframe of 2010–2022 and analyzing the effectiveness of interventions to decrease natrium / salt consumption among adults, children and those with cardiovascular diseases. Results. 2492 scientific publications were found of which 6 systematic reviews were included in the review. The type and effectiveness of interventions were found to vary significantly between studies and between different target groups. Most studies evaluated the effectiveness of interventions among adults, with only 2 systematic reviews evaluating interventions among children as well. The effectiveness of interventions applied to people with cardiovascular diseases was evaluated by all SAs included in the review. Among children, interventions applied in educational institutions and at home (inclusion of education about proper nutrition in the curriculum, involvement of parents) were the most effective, while for adults, educational interventions carried out at the community level and through media campaigns, as well as mandatory changes in the composition of food products, showed the greatest effectiveness. Interventions applied to people with cardiovascular disease did not usually differ from those in the general population but were more often applied in health care facilities. Multicomponent salt reduction interventions have been shown to be more effective than any single-component intervention. Most often, multi-component interventions included different interventions of education and changing the composition of food products. Conclusions. The highest effectiveness of the interventions used to reduce salt consumption was determined when the interventions were adapted to the target group and included several different types of components. However, the reviewed data showed that individual interventions can also effectively reduce salt intake (e. g. individual and group educational interventions), but their impact on overall salt intake in society is smaller.