Борьба с преступностью несовершеннолетних в Виленской губернии (середина XIX - начало XX в.)
Author(s) | |
---|---|
Беляева, Лариса | Rusijos VRM Vadybos akademija |
Lietuvos teisės universitetas |
Date Issued |
---|
1999 |
Po 1864 m, teisinės reformos, įsivyravus naujam humanistiniam požiūriui į nusikaltimus, Vilniaus gubernijoje, kaip ir visoje Rusijos imperijoje, iškilo kovos su nusikalstamumu, visų pirma nepilnamečiu, problemų. Pirmiausia buvo pradėtos steigti nepilnamečių įkalinimo kolonijos. Rusijoje jos pradėjo veikti XIX a. 9-ame dešimtmetyje. 1883 m. lapkričio 19 d. nepilnamečių kolonija nusprendė įsteigti ir Vilniaus miesto Dūma. Pre kolonijos, skirtos berniukams, įkūrimo daug prisidėjo teismo institucijų ir kalėjimu vadovai. Be to, jie vykdė ir teismine reformą. Tačiau labdaringų aukų rinkimas užtruko ir kolonija buvo atidaryta tik 1890 m. rugsėjo 26 d. Čia vaikai buvo mokomi rašto ir amatų, jie turėjo laikytis dienotvarkės. Dideli reikalavimai buvo keliami kolonijos darbuotojams. "Nurodymų darbuotojams" turinys pranoksta visus kitus to meto panašaus pobūdžio dokumentus. Vilniaus gubernijoje buvo imtasi ir kitu kovos su nepilnamečiu nusikalstamumu priemonių, tačiau jas įgyvendinti sutrukdė karai.
Under the influence of new, humanistic approaches to offences by judicial reforms in 1864 in Vilenskoy region, just as in the whole Russian Empire, public was turned to problems of struggle with criminality, first of all juveniles'. The first step in this was to separate juveniles from prisons where they endured a punishments together with adults. This required establishing special institutions for juveniles. The establishing was started in Russia in 80s of the 19th century. Vilenskaya Town Duma on 79 November 1883, resolved to build a reform school for juvenile delinquents. Creation of colony was wholly a deal of public initiative, mainly figures of judicial and prisons departments; also, they were conductors of judicial reforms. Donations were made for a considerably long time; the colony was opened on 26 September, 1890. It was established for boys sentenced by court for correction. Here children were taught; they mastered a craft, their life was daily organised on a certain order. Serious requirements were applied to personal qualities, training of employees. This was stated in the Instructions for Employees. This document by its content exceeds all known similar documents of that kind. In Vilenskoy region, other measures were also undertaken; they were directed to struggle with juvenile delinquency. However, wars stopped their development.