Ar emocijų reguliacija gali palaikyti teigiamą emocingumą ir pagerinti fizinę savijautą?

Abstract

Psichikos sveikatai apsaugoti ir gerinti reguliuojant teigiamas bei neigiamas emocijas (jų pasireiškimą, trukmę ir intensyvumą) naudojama daug įvairių būdų. Skirtingi psichologiniai mechanizmai dalyvauja emocinei pusiausvyrai palaikyti - emocijos turėtų skatinti tinkamą atsaką į nuolat kintančius aplinkos reikalavimus be žalos pačiam individui ir aplinkiniams. Pastebima, kad patologijos vystymasis priklauso nuo tam tikrų reguliacijos strategijų dominavimo, jų kokybės, raiškos bei kiekybinių rodiklių. Skirtingos reguliavimo strategijos turi skirtingas pasekmes, jos gali skirtis įvairiose kultūrose, bendruomenėse bei priklausyti nuo asmens individualių charakteristikų. Šiame tyrime siekėme nustatyti kiek emocijų disreguliacija ir atskiros emocijų reguliavimo sunkumų strategijos prisideda prie bendro emocinio funkcionavimo (teigiamo ir neigiamo emocingumo). Tyrime dalyvavo 328 18-40 m. suaugusieji (257 moterys ir 71 vyras). Taikytos metodikos: Emocijų reguliavimo sunkumų skalė (DERS, Gratz & Roemer, 2004), Emocijų reguliavimo klausimynas (ERQ, Gross & John, 2003), Teigiamo ir neigiamo emocingumo aprašas (PANAS, Watson et al., 1988) ir Cohen-Hoberman fizinių simptomų inventorius (CHIPS, Cohen & Hoberman, 1983); buvo analizuojami demografiniai duomenys. Tyrimo rezultatai rodo, kad moterys patiria daugiau neigiamų emocijų ir daugiau somatinių skundų (reikšmingi skirtumai nustatyti simpatinių/ širdies, raumenų skausmų, virškinamojo trakto, vazovagalinių ir metabolinių simptomų grupėse). Vyrams būdingas reikšmingai blogesnis savo emocijų suvokimas ir emocijų slopinimas, t.y. mažesnis gebėjimas nukreipti dėmesį nuo impulso ar konflikto, siekiant sumažinti diskomforto lygį. Stipresnį teigiamą emocingumą prognozavo geresnė bendra emocijų reguliacija bei didesnis emocijų nepriėmimas ir persvarstymas. Didesnį neigiamą emocingumą – blogesnė bendra emocijų reguliacija, silpnesnė impulsų kontrolė bei didesnis emocijų nepriėmimas. Stipresnius somatinius skundus taip pat prognozavo blogesnė bendra emocijų reguliacija ir moteriška lytis. Tyrimas atskleidė kurie emocijų reguliavimo būdai labiausiai susiję su fizine savijauta bei emociniu funkcionavimu. Šie rezultatai gali būti taikomi siekiant pagerinti emocijų reguliavimo įgūdžius bei paskatinti taikyti sveikatai palankesnes emocijų reguliavimo strategijas.