Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją: Tyrimo ataskaita

Abstract

Apibendrinus kiekybinio tyrimo rezultatus, galima konstatuoti, kad keturi penktadaliai tyrime dalyvavusių mokytojų ir dvylika mokyklų administracijos atstovų prioritetą linkę teikti ne mokyklos veiklos išoriniam vertinimui, bet įsivertinimui kaip objektyvesnei ir mažiau įtampos keliančiai pokyčių konstatavimo formai. Tačiau vykdydami mokyklos veiklos įsivertinimą dėl nepakankamų bendradarbiavimo, tiriamosios veiklos kompetencijų, kai kurie mokytojai susiduria su sunkumais. Apibendrinus tyrimo duomenis, neišryškėjo vieninga mokytojų ir mokyklų administracijos atstovų nuomonė dėl rodiklių mokyklos pažangai įsivertinti: beveik du penktadaliai tyrime dalyvavusių mokytojų ir aštuoni mokyklų administracijos atstovai pažymėjo, kad rodikliai yra aiškūs, beveik tiek pat – kad iš dalies aiškūs. Taip pat nenustatytas aiškus mokytojų ir mokyklų administracijos atstovų požiūris dėl informacijos apie mokyklos pažangą skelbimo dažnumo: beveik pusė įvardijo, kad tai turi vykti kasmet, beveik du penktadaliai – kad kas du metus. 2016–2017 m. m. (2017 m.) įsivertinimo ir pažangos anketoje mokyklos pažanga turėjo būti aprašoma atsižvelgiant į pateiktus keturis aspektus: 1) teigiama linkme įvykę pokyčiai ugdymo(si) procese, 2) naujovės, mokytojų pritaikytos savo darbe po kvalifikacijos tobulinimo, 3) pasirinktos veiklos tobulinimo poveikis mokinių brandai, jų pasiekimams ir pažangai, 4) teigiama linkme įvykę mokinių mokymosi pokyčiai, panaudojus finansinius, materialinius, intelektualinius išteklius. Apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių mokytojų nurodė, kad mokyklos pažangai apibūdinti pats svarbiausias aspektas – pasirinktos veiklos tobulinimo poveikis mokinių brandai, jų pasiekimams ir pažangai, beveik pusei mokyklų administracijos atstovų – naujovės, mokytojų pritaikytos savo darbe po kvalifikacijos tobulinimo. Sprendžiant iš mokyklų administracijos atstovų atsakymų, absoliučiai daugumai jų mokyklos pažangą aprašyti patogiau, kai įsivertinimo ir pažangos anketoje įvardinti konkretūs aspektai. Apibūdindami mokyklos pažangą, mokytojai ir mokyklų administracijos atstovai pirmiausia sieja ją su Geros mokyklos koncepcijoje įvardintais mokinių ugdymo rezultatais ir ugdymu(si), todėl neatsitiktinai daugiau kaip keturi penktadaliai mokytojų ir penktadalis mokyklų administracijos atstovų nurodė, kad remdamiesi įsivertinimo išvadomis siekia gerinti mokinių pasiekimus ir pažangą. Be to po penktadalį mokyklų administracijos atstovų pažymėjo, kad remiasi išvadomis rengdami strateginį mokyklos planą, mokyklos veiklos programą. Pusė mokyklų administracijos atstovų ir daugiau kaip trečdalis mokytojų pagrindiniu informacijos apie mokyklos pažangą skelbimo tikslu laiko siekį priimti bendrus mokyklos bendruomenės sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo. Mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai prioritetą linkę teikti ne mokyklos veiklos išoriniam vertinimui, bet įsivertinimui, kaip objektyvesnei ir mažiau įtampos keliančiai pokyčių konstatavimo formai. Tačiau vykdydami mokyklos veiklos įsivertinimą dėl nepakankamų bendradarbiavimo, tiriamosios veiklos kompetencijų, kai kurie mokytojai susiduria su sunkumais.