The effects of the olfactory system on long-term memory retention: possible implementation to enrich meaningful learning in academic development
| Author | Affiliation |
|---|---|
Andrade Alzate, Martin | |
| Date |
|---|
2024 |
Naudota literatūra - išnašose.
Šiuo eksperimentu buvo siekiama išanalizuoti, ar uoslės dirgiklio buvimas kontroliuojamoje aplinkoje turėjo įtakos mokymosi procesui, palyginti su jo nebuvimu. Be to, buvo tiriama, ar uoslės dirgiklio poveikis žinių kodavimo ir saugojimo metu suaktyvino pažintinius ryšius, kurie palengvino paieškos procesą. Galiausiai buvo ištirta, ar šio stimulo suvokimas bandymo metu paskatino prisiminti konkretesnius prisiminimus, įskaitant semantinę, epizodinę ar numanomą atmintį. 14 studentų, iš kurių 3 vyrai ir 11 moterų, buvo įdarbinti ir po lygiai suskirstyti į kontrolinę ir eksperimentinę grupę. Eksperimentas vyko kontroliuojamoje laboratorijos aplinkoje dviem skirtingomis dienomis, pažymėtomis 1 ir 2 diena, kiekviena grupė patyrė skirtingas sąlygas. Nors reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta, savęs vertinimo ataskaitose buvo pabrėžta suvokiama uoslės svarba. Rekomenduojama atlikti tolesnius platesnio masto tyrimus siekiant išsiaiškinti sudėtingą ryšį tarp uoslės dirgiklių ir atminties procesų. Nepaisant apribojimų, šis tyrimas pabrėžia kvapo vaidmens formuojant atmintį tyrimo svarbą, o tai yra perspektyvi ateities psichologijos tyrimų kryptis.
This paper presents the results of an experiment that aimed to analyze whether the presence of an olfactory stimulus within a controlled environment influenced the learning process. Additionally, it was investigated whether exposure to the olfactory stimulus during the encoding and storing of knowledge activated cognitive connections that facilitated the retrieval process. Finally, it was examined whether perceiving this stimulus during a test led to the recall of more specific memories, including semantic, episodic, or implicit memory. Fourteen students, comprising 3 men and 11 women, were recruited and divided equally into a control group and an experimental group. The experiment took place in a controlled laboratory environment on two different days, labelled Day 1 and Day 2, with each group experiencing different conditions. While no significant diffe rences were observed between the groups, self-assessment reports emphasized the perceived importance of the olfactory sense. The author recommends further research on a larger scale to elucidate the complex relationship between olfactory stimuli and memory processes. Despite its limitations, this study underscores the significance of investigating the role of smell in memory formation, offering a promising avenue for future research in psychology.