Pusės metų trukmės šiaurietiškojo ėjimo ir pratybų sporto salėje įtaka vidutinio amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių sistemai
Author(s) | |
---|---|
Ščevinskaitė, Ž. | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Poderys, Jonas | Lietuvos sporto universitetas |
Lietuvos sporto universitetas |
Date Issued |
---|
2012 |
Tačiau ŠSD atsigavimo po krūvio pusperiodis sutumpėjo (atsigavimo po krūvio pusperiodis sutumpėjo (nuo 42,3±4,9s tyrimo pradžioje iki 37,7±4,0s po pusės metų pratybų šiaurietiško ėjimo grupėje; ir nuo 41,8±4,7s iki 39,1s, attitinkamai – sportavusiųjų prie treniruoklių grupėje). Lyginant šio rodiklio pasikeitimo reikšmingumą skirtumo tarp grupių nebuvo (p<0,05). Išvados 1. Šešis mėnesius sveikatą stiprinančiose pratybose taikant tiek šiaurietišką ėjimą tiek pratimus prie treniruoklių sporto salėje sveikiems vidutinio amžiaus žmonėms nepakito ramybės ŠSD reikšmės, tačiau šiaurietško ėjimo poveikyje ŠSD padidėjimas atliekant dozuoto fizinio krūvio mėgin5 buvo reikšmingai mažesnis. 2. Šešių mėnesių trukmės sveikatą stiprinančiose pratybose taikant tiek šiaurietišką ėjimą tiek pratimus prie treniruoklių sporto salėje nepakito ŠKS adaptacijos geritis, tačiau abiųjų tipų pratybų įtakoje ŠSD atsigavimo po krūvio greitis turėjo mažėjimo tendenciją.
The results obtained during this study show unambiguously in favor of the latter. In conclusion, the results obtained during the study showed that only methods providing the information about integrity or complexity of body functioning can more precisely reveal relative small differences between two groups of highly skilled athletes..