Daiktai civilinių teisių objektų sistemoje
| Date Issued |
|---|
2005 |
Šio straipsnio tikslas – atskleisti daikto, kaip civilinių teisių objekto, prigimtį ir jo santykį su kitais civilinių teisių objektais. Daikto, kaip subjektinės teisės objekto, ypatumas pasireiškia jo materialumu. Straipsnyje bandoma pagrįsti, kad dėl šių savybių daiktas civilinių teisių objektų sąraše turi išskirtinę vietą. Tik daiktai turi vartojamąją vertę, todėl daiktas kaip vertybė yra civilinės apyvartos pagrindinis objektas, o kiti civilinių teisių objektai turi tik pagalbinę funkciją – aptarnauti civilinės apyvartos poreikius. Kaip ir daiktai, prie pagrindinių objektų priskirtini ir kiti absoliutinių santykių objektai – literatūros, meno kūriniai ir kitos asmeninės vertybės. Remiantis daiktinių kaip absoliutinių teisinių santykių ir reliatyvinių teisinių santykių prigimties analize, straipsnyje įrodinėjama, kad absoliutinio santykio objektas yra prievolės vykdymo objektas. Todėl daroma išvada, kad reliatyviniai santykiai (prievolės) negali būti įgyvendinti atskirai, o tik aiškiai apibrėžtoje sąveikoje su absoliutiniais (daiktiniais) santykiais.
This article approaches an issue of concept of Thing as an object of civil rights and it’s relation with other objects of civil rights. The particularity of Thing as the object of subjective right is in its materiality. The inference is drawn, that Thing because of mentioned feature has an exceptional place in the catalog of objects of civil rights. Only things have a consuming value, therefore thing is the main object of civil turnover and other objects have only subsidiary function – to serve the demand of civil turnover. The same as things the other objects of absolute legal relations, such as works of science, literature and art, other personal values, are also subsumed to main objects. The analysis of doctrines of material legal relations as absolute legal relations and relative legal relations proves that the object of absolute rights is the object of performance of obligation. The inference is drawn that relative legal relations (obligations) cannot be exercised individually only in well-defined interaction with absolute legal relations (material legal relations).